„100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ – G. Švabienė: prie Metelio ir Dusios prabėgo mano gražiausia vaikystė

 

Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.

Genovaitė Švabienė

Mūsų laidoje „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ savo šeimos istoriją papasakoja Genovaitė Švabienė.  Ji yra dainų kūrėja, kultūros ir švietimo darbuotoja, baigusi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos vardo aukštesniąją muzikos mokyklą. 1970 m. atsikraustė gyventi ir dirbti į Alytaus rajono Luksnėnų kaimą.

 

„Mano senelis ir mano proseneliai gyveno Meteliuose, kažkur 18 a. Iš ten ir yra visos mano šaknys. Vėliau savo namus pasistatė dabartinėj Vaickūniškėj. O šiemet kaip tik sukanka 100 metų, kai tie namai ten yra. Namas yra labai gražioj, vaizdingoj vietoj, tarp Metelio ir Dusios ežero. Ten aš gimiau ir užaugau.“

G. Švabienė per visą savo gyvenimą išleido ne vieną dainų albumą, dainų ir giesmių knygą. Anksčiau ji rengė ir vedė radijo laidas, dabar puoselėja gimtąją dzūkišką tarmę, veda renginius ir groja, kuria dainas bei eilėraščius: „pas mus šeimoj buvo labai daug dainuojama. Tėvas buvo šaulys ir bažnytinio choro dalyvis, o iš mamos pusės močiutė buvo labai daininga. Kiek prisimenu ji visą laiką dainuodavo arba giedodavo. Kai būdavo adventas arba gavėnia, tai giedodavo adventines ir gavėnios giesmes, o šiaip, ar verpdavo, ar bulves skusdavo ar šiaip ką nors darydavo, ji visą laiką dainuodavo.“

Genovaitės Švabienės giminės medis

Paklausus pašnekovės, koks dzūkiškas žodis jai yra gražiausias, ji net nesudvejodama atsakė – Alasėlis. „Šis žodis turi dvi reikšmes: „girdėjosi dzidelis alasas“ – girdėjosi didelis triukšmas, „visu alasu verkė“ – tai reikškia visu balsu verkė.

Laidą parengė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Andreikevičiūtė

Komentarai

komentarai(-ų)