„100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ – kokią Dzūkiją mena Balsiukevičių šeima?

 

Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.

 

Priešpaskutinėje „Šimtas Lietuvos metų Dzūkijoje“ laidoje – pokalbis su Alfreda Urmanavičiene ir  Alfreda Grišmanauskiene apie KAZIO IR VALERIJOS BALSIUKEVIČIŲ ŠEIMĄ. Kokią Dzūkiją mena Balsiukevičių šeima? Apie tai pasiklausykite pokalbio įrašo.

Viena iš pašnekovių – Alfreda Grišmanauskienė – pasakoja, jog jos močiutės tėvas buvo akmenskaldys, kuris Alytuje „sudėjo“ turgaus aikštę savo rankomis. Tai buvo akmenimis grysta Dariaus ir Girėno gatvė. „Šiame procese dalyvavo senieji alytiškiai, čia kūrė savo verslus, plėtėsi. Pavyzdžiui mano senelis buvo ūkininkas. Dabartinis Jaunimo parkas buvo jų žemė. Jie čia grūdus, bulves sodino, visa šeima dirbo. Tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O močiutė buvo aukštos kvalifikacijos siuvimo meistrė.“

To meto skelbimas (archyvo nuotr.)

Tuo tarpu architektė Alfreda Urmanavičienė pasakoja, jog 20 a. pradžioje visas Alytaus miesto centras buvo mūrinis: „aišku, buvo ir medinių namų, bet visa tai, kas buvo karo metu sugriauta, tai buvo raudonų plytų mūro pastatai“ ir kartu pabrėžia, jog jos nuomone, anksčiau Alytus buvo jaukesnis. Taip pat, įdomus faktas: anksčiau Alytuje buvo kalbama lenkiškai.

Alfreda Gišmanauskienė taip pat pasakoja, jog jos močiutės šaknys labai senos – nuo 1800 metų. „Anksčiau mieste buvo visur miškas, labai daug medžių, todėl juos kirsdavo ir vietoj jų pasistatydavo medinius namus. Čia toje vietoje, kur šiuo metu yra miesto stadionas, Birutės gatvė, Senamiesčio pradinė mokykla.“

Balsiukevičių šeima savo gyvenime matė ir šilto, ir šalto, buvo paveldėjus daug nekilnojamo turto, turėjo daug žemių, tačiau viską karo metu atėmė, be kita ko, buvo ištremti ir į Sibirą.

Laidą kūrė Liudas Ramanauskas.

Komentarai

komentarai(-ų)