Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.
Šiandien laidoje „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“ pabandysime nukeliauti į tarpukario Lietuvą. Koks buvo tarpukario Alytus, kokie žmonės čia gyveno, apie paskutinį prieškario burmistrą Zigmą Jakulį kalbėsime su istoriku Vilmantu Dunderiu bei Zigmo Jakulio sūnumi Mariumi.
Kaip pasakoja istorikas, Zigmas Jakulis buvo pakankamai jaunas tapdamas miesto burmistru, jis tuomet buvo 30 metų amžiaus. Burmistras miestui vadovavo nuo 1935.04. iki 1940.06. bei kelias dienas 1941 metų pavasarį. Jo valdymo laikotarpiu Alytuje buvo padaryta iš tiesų daug gerų darbų: pastatytas tiltas per Nemuną, taip pat į šį laikotarpį patenka ir apskrities ligoninės statybų užbaigimas, Šaulių namų statybų užbaigimas, pradinė mokykla (dabartinė Senamiesčio pradinė mokykla). Be kita ko buvo daug prisidėta prie miesto gatvių sutvarkymo, išbaigtas miesto parkas. Amžininkų atsiminimuose burmistras Zigmas Jakulis minimas kaip atsakingas miesto šeimininkas daug dėmesio skyręs Alytaus tvarkymui.
Paskutiniojo Alytaus prieškario burmistro sūnus sako, jog iš savo tėvelio išmoko labai daug, o ypač tai, jog tas žmogus, kuris kažkada tau padarė kažką negero, nebūtinai darė tai specialiai, galbūt buvo tokios aplinkybės ir jis buvo tai priverstas daryti, svarbiausia nekeršyti tam žmogui.
„1991 metais, vasaros metu, aš pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Pirmiausiai iš Amerikos skrydis buvo į Helsinkį, o vėliau iš jo – į Rygą. Ten pirmą kartą pamačiau tualetą, kur Amerikoj tokių jau seniai nebuvo. Nueinu į oro uosto tualetą ir ten nėra kur atsisėsti, gali tik atsitūpti, nėra durų, nėra sienų – jokio privatumo. Įeinu į tą „kambarį“ smirda, kvapas baisus ir ten stambi moteris, kažkur 200 kg, valo grindis, pažiūri į mane ir tada aš jau nieko negalėjau padaryt ten“ – juokdamasis pasakoja Marius prisimindamas savo pirmąjį įspūdį apie Tarybų Sąjungą.
Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Andreikevičiūtė
