Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Susipažinkite su istoriniais įvykiais Alytaus regione per 100 Lietuvos valstybės metų, veidais ir vardais tų, kurie ir dabar kuria ir puoselėja miestą, regioną, kurių tėvai, seneliai savo akimis matė gerokai mažesnį prieškarinį Alytų ir aplinkinius miestelius, sugriautus karo metais, vėliau augantį ir besikeičiantį miestą. Radijo laidų ciklas „100 Lietuvos metų Dzūkijoje“, skirtas radijo stoties „FM99“ klausytojams besidomintiems savo šalies ir miesto istorija, aktyviems ir pilietiškiems ar galintiems tokiais tapti. Laida skirta Lietuvos 100-mečiui, nacionalinei viešajai erdvei stiprinti, istorinei ir kultūrinei atminčiai aktualizuoti, patriotiškumui stiprinti.
„FM99“ eteryje vyko pokalbis su rotmistru Rolandu Prušinsku, kuris pasakojo apie Sparnuotų Husarų karinį klubą. Klubas įkurtas 2015 metais. „Norime priminti XVI-XVII amžiaus Lietuvos istoriją. Mes – taip pat turėjome sparnuotus husarus, nors tai istorijoje – balta dėmė“, – sako Sparnuotų husarų karinio klubo įkūrėjas Rolandas Prušinskas.
Husarai – lengvoji kavalerija, atsiradusi Vengrijoje XV a., Lenkijoje ir Lietuvoje XVI a., o likusioje Europoje ir net Amerikoje nuo XVIII a.. Husarai buvo ginkluoti ilgomis ietimis ir ypatingos formos skydais, kurie buvo nešiojami ant rankos, bet leido ta pačia ranka valdyti žirgą. Apie XVI a. vidurį Lenkijoje ir Lietuvoje husarai ėme nešioti kirasas, tapdami sunkiąją kavalerija, tuo tarpu Vengrijoje XVII a. jie nustojo naudoti skydą ir ietį ir tokiu pavidalu paplito toliau Europoje. Raitelių husarų daliniai dar dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
Kai kurie šiuolaikinių kariuomenių daliniai tradiciškai vadinami husarų daliniais, nors jie dabar yra ne raitelių, o tankų ar lengvųjų mechanizuotų pėstininkų daliniai. Tokius husarų dalinius dabar turi D. Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Nyderlandų, Kanados kariuomenės. Šiuolaikiniai Danijos husarai yra paradinis raitelių eskadronas.
Visose Europos kariuomenėse husarai kaip lengvoji kavalerija buvo priskirta prie pėstininkų ir artilerijos. Abiejų Tautų Respublikoje buvo sunkieji husarai. 1919–1940 m. Lietuvos kariuomenės sudėtyje buvo Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas.
„Sparnuotoji“ Abiejų Tautų Respublikos kavalerija tapo vienu iš valstybės simboliu tuo metu kai šalis pasiekė savo galybės apogėjų ir plytėjo „nuo jūros iki jūros“. Šiame nedideliame straipsnyje bus paminėti pagrindiniai faktai apie raituosius, „sparnuotuosius“ XVI – XVII a. husarus. Žodžio „husaras“ kilmė aiškinama skirtingai. Pagal populiariausią versiją jis kilo iš vengriškų „husz“ (dvidešimt) ir „ar“ (atlygis). Toks aiškinimas atitinka istorinius šaltinius. Norėdamas apsiginti nuo turkų 1458 m. Vengrijos karalius Matjašas Korvinas įsakė suburti raitą elitinę kariuomenę: vienas iš dvidešimties šalies dvariškių turėjo atvykti į tarnybą su savimi atsivesdamas tam tikrą ginkluotų smulkesnių bajorų skaičių.
„Prie husarų balno prikabindavo paukščių „sparnus“ ar sukabindavo plunksnas, kurios suteikdavo ne tik išorinio efekto. Jų šlamesys ore baidydavo pietietiškus žirgus, ypač ristūnus, kurie net numesdavo raitelius ant žemės“, – teigė Rolandas Prušinskas. Sparnuoti husarai naudodavo 5-7 metrų ilgio ietis, kuriomis įsigudrindavo neretai pataikyti priešams net į akį – vieną mažiausiai saugomų kūno vietų. „Viena, maždaug trečdalis, ieties dalis yra pilnavidurė, kita – tuščiavidurė. Taip patogiau ją išlaikyti ir smogti. Jų Lietuvoje neturi niekas, net kolekcionieriai. Jas pagamino du lenkų meistrai, kurie rekonstruoja Sparnuotų husarų laikmečio ginklus“, – pasakojo Rolandas.
Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Lina Geluncevičiūtė. 
