Kodėl “svetimautojus” reikia užmėtyti akmenimis ir kodėl JAV prieš 20 metų atsidūrė Afganistane?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Ar Lietuvai bandant susitvarkyti su netikėtais ir neteisėtai bandančiais patekti migrantais, gali tekti pasinaudoti nauja patirtimi ir toliau? Talibanas vakar paskelbė naująją Afganistano vyriausybę – ar Europos Sąjungos ir jos narių laukia dar viena milžiniška migrantų banga? Apie tai pokalbis su LR Seimo Užsienio reikalų komiteto nare Laima Andrikiene ir žurnaliste Egle Zicari.

Klausyti „Europos klubą“

Talibanas vakar, antradienį, paskelbė, kad jų naujajai Afganistano vyriausybei vadovaus mula Mohamadas Hasanas Achundas, kuriam sankcijas paskelbusios Jungtinės Tautos. Vyriausybės narių sąraše – tik Talibano nariai ar garantuoti sąjungininkai ir, žinoma, nėra moterų. 

Atroodo, kad gali pasitvirtinti ne patys geriausi scenarijai. Iš Afganistano nori pabėgti maždaug 15 milijonų žmonių, ir su tikrai rimtomis humanitarinėmis priežastimis.  Kaip sake eurokomisarė Ylva Johanson – reikia susitvarkyti su humanitarine krize Afganistane, kitaip Europos Sąjungai teks tvarkytis su migracijos krize. 

Lietuvai arčiau Baltarusijos problemos

Lietuva savo vaidmenį šioje tarptautinėje krizėje spręs Seimo rudens sesijoje, kuri prasidės penktadienį. Užsienio reikalų ministro siunčiama žinia yra ta, kad NATO ir ES turi siekti, kad krizė Afganistane netaptų dar viena migracijos krize, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto narė Laima Andrikienė. 

Laima Andrikienė

“Kalbant apie Lietuvą mums vis dėl to arti Baltarusija ir dėmesys ir pajėgos skirti nelegalios migracijos iš Baltarusijos suvaldymui. Afganistanas vis dar atrodo toli, ir jei ne 11-tuko žmonių išgabenimo akcija, tai turbūt Lietuva būtų apskritai sutelkusi visą dėmesį tik į Baltarusiją”, – sako L.Andrikienė. Tačiau Lietuvai pavyko parsigabenti mūsų misijai padėjusius afganistaniečius su šeimomis, kartu dalyvaujant visame procese su kitomis pasaulio valstybėmis.

Visgi pagrindinis rūpestis – “išvengti dar vienos migracijos krizės”, tikina Seimo narė. Tačiau sprendimų, kokių priemonių galima imtis kartu su sąjungininkais, dar nėra.

Netikėtumas – talibų greitis

Afganistanas, kuriame teko gyventi žurnalistei Eglei Zicari 2010 – 2011 metais, buvo jau kitoks, nei keliais metais anksčiau – jame teko diplomatams, užsieniečiams važinėti šarvuotais saugomais automobiliais, ir tai, kad kažkada buvo galima važinėtis po šalį patiems, jau buvo tik tolimi gandai. Tačiau ir po to atrodė, kad situacija nuolat blogėjo. Afganistaniečiai su nerimu laukė užsienio pajėgų išvedimo, tačiau visiems netikėta, kad tai buvo “taip blogai ir taip greitai”, sako Eglė.

Prancūzija buvo išimtis – jie savo žmones ir pagalbininkus afganus pradėjo evakuoti dar gegužės mėnesį, kažkodėl to nedarė kitos šalys, nors JAV susitarimas su Afganistanu dėl karinių pajėgų išvedimo buvo padarytas dar prezidento Donaldo Trumpo. 

Tai yra JAV politikos tęstinumas, sako L.Andrikienė, bet labiausiai netikėtas buvo toks Talibano greitis. Buvo žinoma, kad JAV kariai išvyks rugpjūčio 31 dieną, tačiau jau rugpjūčio viduryje Talibanas kontroliavo beveik visą šalį.

“Vienintelis dalykas, ko nežinojome, kad Talibanas taip sparčiai be pasipriešinimo užiminės teritoriją”, – sako parlamentarė.

Afganistano karys, neatėjęs į tarnybą, nieko nestebina

“Afganistano armija, kuri buvo aprūpinta vakarietiška amunicija, apmokyta ir turėjo toliau palaikyti tvarką šalyje, pasirodė nieko verta.  Su talibais buvo šnekama visais laikais, Ir Lietuvoje yra partijų visokių marginalių, kurios Seime greičiausiai niekada nebus, bet su jom kažkaip šnekamasi, tai lygiai taip pat su talibais buvo kalbama”, – sako Eglė. Didžiausiai problema – Talibanas nėra formaliai struktūrizuotas.

“Tai labai palaida struktūra, tai nėra partija, kur gali suskaičiuoti visus narius, nes jie moka nario mokestį, tu nežinai ar sutiktas žmogus tikrai yra talibas”, – pasakoja žurnalistė, dirbusi ES atstovybėje Kabule. 

Eglė Zicari

“Dabar oficiali Afganistano kariuomenė turėjo apie 300 000 karių, tiek buvo ir prieš 10 metų, bet tai nieko nereiškia. Tai yra tiesiog žmonės, kurie galbūt kažkaip formaliai susiję su kariuomene, bet tai nereiškia, kad tie žmonės žino ką daryti su ginklu”, – sako Eglė. Be to, jų patikimumas tikrai abejotinas.

“Jiems gali pasakyt, kad su talibais yra fainiau, ir jie nueis pas juos”, – prisimena E.Zicari. Be to, atlyginimai ir materialinis aprūpinima irgi nebuvo tobulas – gali turėti uniformą, bet neturėti batų arba atvirkščiai.

Ten gatvėje normalu turėti ginklą, bet kiek jie patikimi – klausimas. Be to, kurį laiką kariuomenei nebuvo mokami atlyginimai, todėl bet koks kvietimas iš Talibano, kad ir “auginti aguonas”, galėjo atrodyti visai patrauklus, svarsto žurnalistė.

“Kai aš gyvenau, būdavo visiškai normalu girdėti, kad karys tiesiog neatėjo į tarnybą, nes gal jam šeimos šventė, ar nuėjo arbatos išgerti su talibais, ar kaimynais, tai visai neprognozuojamas dalykas. Tai viena iš priežasčių, kodėl Talibanas taip greitai viską užėmė, nes kariuomenė gal tiesiog nematė reikalo priešintis”, – svarsto Eglė. 

Moterys ir talibai nesuderinami

Moterų situacija Afganistane taip pat kelia didelį rūpestį. Nors Afganistanas nėra vien tik bevilitiškai atsilikusi valstybė, kaip paprastai įsivaizduojama, moterims netgi formaliai galima vairuoti.

“Esu kalbėjusi su viena moterimi, kuri buvo be skaros, neištekėjus ir kuriai tėvai liepė eiti mokytis – jai pasisekė, Mergaičių gatvėse einančių į mokyklą minios būdavo – jas galima atpažinti iš baltų skarų. Tačiau yra Kabulas, ir yra Afganistanas”, – pasakoja Eglė. Visgi, anot jos, moterys ir talibai nesuderinami. 

Afganistane vienu metu buvo trys moterys ministrės vyriausybėje, gubernatorė, armijoje aukštus postus užimančių moterų, lėktuvų pilotės, gydytojos, verslininkės, tad pasiekimų buvo, pasakoja pašnekovė, tačiau dabar situacija gali keistis radikaliai.

Afganistanas – Rugsėjo 11 pasekmė

Laima Andrikienė apgailestauja, kad Afganistanas gali sugrįžti 20 metų atgal – į šariato teisę ir fundamentalųjį islamą. Ji primena, kad JAV Afganistane atsidūrė ne šiaip sau, o po teroro aktų.

“Buvome liudininkai, kai 2001 metų rugsėjo 11 dieną Al Qaeda užgrobti lėktuvai atakavo dangoraižius Niujorke, atakavo Pentagoną, 3000 žmonių žuvo”, – istoriją primena parlamentarė. Būtent po to amerikiečiai ir sąjungininkai įsiveržė į Afganistaną ir per 20 metų bandė iš Afganistano padaryti bent jau tokią valstybę, su kuria galėtume kalbėtis, pasakoja L.Andrikienė. 

“Manau, kad ta sėkla, kuri buvo pasėta per 20 metų, nepražus, tik kaip dabar sugebėsime mobilizuotis ir ką pasiekti, kalbėdamiesi su naująją Afganistano vyriausybe”, – klausia L.Andrikienė.

Afganistane mažai žmonių, kurie apskritai yra gyvenę taikos sąlygomis, nes karas vienokia ar kitokia forma vyksta nuo 1979 metų. Žmonėms norisi ramybės ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl kai kurie laukia talibų, svarsto Eglė: “Jiems nėra smagu matyti svetimą kariuomenę savo žemėje. Iš tikrųjų Afganistano niekas nėra užkariavęs, jis vadinamas “imperijų liūnu”. Nors akivaizdu, kad laukiančiųjų nėra daug, beviltišką situaciją parodo desperatiškai į paskutinius lėktuvus besikabinantys ir nuo jų krintantys žmonės.

Užmėtyti akmenimis – vis dar tinkama bausmė…

Tačiau afganistaniečių požiūris į kai kuriuos dalykus visgi gali būti, švelniai tariant, savotiškas, net jei jie išsilavinę, sako Eglė. 

“Mano kolegos buvo gana modernūs žmonės, kalbantys angliškai. Kartą buvo istorija, kai akmenimis užmėtė porą, kurie turėjo nesantuokinius santykius”. – istoriją prisimena žurnalistė. Pradėjus su vienu kolega diskutuoti, kad galbūt yra ir humaniškesnių būdų pritaikyti mirties bausmę, jei jau ji atrodo reikalinga, afganistaniečio atsakymas apstulbino: “O kaip kitaip žmonėms parodysi, kad jie blogai padarė?..”

“Tai atspindi kai kurių žmonių mąstymą – nors žmogus išsilavinęs, baigęs universitetą, apsirengęs vakarietiškai, lyg ir modernus, bet “yra žvaigždučių”, – sako Eglė. 

Klausykite plačiau:

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)