Politika formuojama „iš apačios“ – Konferencija dėl Europos ateities

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Konferencija dėl Europos ateities – formatas dar nebandytas Europos Sąjungos (ES) istorijoje, kuriame dalyvauja visos institucijos. Kas tai? Europos klube šiandien žmonės, atstovaujantys Lietuvą kuriant Europos ateitį – Rima Valansevičienė ir Vidas Balakauskas. 

Žiūrėti „Europos klubo“ diskusiją Youtube

Kas yra Konferencija dėl ES ateities?

Teoriškai Lietuvos gyventojai turi galimybę formuoti ES politiką – pirmiausiai per rinkimus, rinkdami politikus, kurie juos atstovauja šalies institucijose, rinkdami europarlamentarus, kurie tiesiogiai dirba vienoje iš institucijų. Tačiau Konferencija dėl Europos ateities – pirmas toks istorijoje pratimas, kuomet žmonės iš visos ES tiesiogiai dalyvauja patys siūlydami sprendimus ir svarstydami mūsų ateitį. Kitaip sakant – procesas apverstas aukštyn kojom (arba galva, kaip pažiūrėsi).

Rima Valansevičienė

Keturis savaitgalius iš eilės Strasbūre vyksta plenarinės sesijos, kuomet vis kiti atsitiktinai atrinkti Lietuvos piliečiai dalyvauja diskusijose skirtingais klausimais. Pirmoji diskusija, vykusi rugsėjo 17 – 19 dienomis, buvo skirta ekonomikai, švietimui, kultūrai, skaitmeninei transformacijai. Joje dirbo “Europos klubo” pašnekovai Rima Valansevičienė ir Vidas Balakauskas.

Ponia Rima gyvena Vilniuje ir iki šiol neturėjo nieko bendro nei su politika, nei su Europos Sąjunga (na, išskyrus gyvenimą joje). Skambutis, kviečiantis dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities, užklupo netikėtai, tačiau galimybė išsakyti savo nuomonę pasirodė įdomi.

Pirmas įspūdis buvo įtartinas, sako p.Vidas, kilo mintis ir apie telefoninius sukčius, tačiau įtarumas sumažėjo, nes niekas jokių duomenų neprašė. Sulaukęs elektroniniu laišku papildomų paaiškinimų panevėžietis susidomėjo galimybe formuoti politiką “iš apačios”.

Žmonės visur panašūs

“Kai susitinki tenai, paaiškėja, kad visi žmonės panašias problemas turi – ar Malta, ar Ispanija, ar Italija, gyvenimo problemos praktiškai tos pačios”, – sako V.Balakauskas.

Vidas Balakauskas

Iš visų ES šalių susirinkę dalyviai dalijosi savo patirtimis ir mintimis, tačiau susikalbėti sudėtinga nebuvo. Žmonės iš įvairių šalių susiduria su panašiom švietimo problemomis, sako Rima: “Atrodo, kad tu neišvažiavęs, bet čia, Lietuvoj”.

Yra skirtumų tarp šalių kalbant apie bendrus dalykus, turtingesnių šalių atstovai kalba apie aukštesnius tikslus, sako Vidas.

“Mes apie žemiškesnius dalykus kalbam, darbo užmokestis, orus apmokėjimas už darbą, orus apmokėjimas pensijinio amžiaus žmonių, o jiems daugiau, kas yra naujovės – skaitmeninė transformacija, skaitmeninė Europa, švietimas aukštesniam lygyje, patirčių mainai”, – pasakoja V. Balakauskas. Tačiau, anot jo, problemas supranta ir vieni kitų. R.Valansevičienė pritaria, kad kalbant apie konkrečius klausimus sutarimas tikrai yra ir nuomonės nelabai skiriasi.

Rima su Švedijos atstovais dalijosi mintimis apie pabėgėlius, su kuriais švedai susiduria jau labai seniai, kaip ir su jų integracijos problemomis.

“Pas juos pabėgėlių problema labai aktuali, ten jų labai daug (…) Jie nenori mokytis, nenori prisitaikyti, o tai turėtų būti vykdoma”, – švedo patirtis išgirdo Rima.

Vidui įspūdį paliko visur akcentuojama lygybė – visomis prasmėmis, vyrų ir moterų, rasių ir kt. bei puikiai dirbantys moderatoriai, sugebantys prakalbinti žmones. Anot jo, atskirų grupių mintys ir prioritetai pasirodė panašūs: “Žmonės mato panašiai, didelės takoskyros nėra”. Jei nuomonės ir skiriasi, suskirtimo dėl jų nėra, o sprendimų gali būti daug, sako Rima.

Lietuvos politikai galėtų imti pavyzdį

“Galvoju apie mūsų politikus, kurie mus suskaldo – jeigu jūs galvojat kaip mes, tai jūs išsilavinę, jūs miestiečiai, teisingai kalbat, o visi kiti kaimiečiai, neišsilavinę ir panašiai. Tarsi suskaldymas, neieškojimas diskusijų, pokalbio. Jeigu eitų, kalbėtų su žmonėmis, manau tikrai rastų sprendimų tinkančių viseims”, – sako Rima. 

“Grįžau ir galvoju, o kodėl Lietuvos politikai negalėtų va taip atsitiktinai surinkt kažkokios grupės žmonių ir pasikviest? Man atrodo, diskutuoti Lietuvos lygmeniu būtų daug paprasčiau negu Europos lygmeniu”, –  siūlo Rima. “Kad kalbėtų su paprastais eiliniais, neturėdami išankstinės nuomonės apie žmogų”, – viliasi ji.

Kad ES būtų tvari, šalys turi gyventi panašiam lygyje

“Kūrėm Europą žmonėms ir supratom, kad reikia Europą kurti kartu su žmonėmis”, – kaip atsirado Konferencija dėl Europos ateities pasakoja Rima.

Apie pačias idėjas, kurias gvildeno darbo metu, Vidas sako, kad jam itin rūpi socialinis teisingumas, kuris, jo manymu, būtinas, kad ES būtų tvari. Kol nebus vienodų galimybių valstybėse, nuolat bus problemų.

„Jeigu iš mūsų (žmones) išsivilioja turtingesnės valstybės, siūlydami didesnį atlyginimą, kurio mes negalim pasiūlyti, tai kas pas mus lieka? Tai mes ir vilksimės kažkur apačioj, nes negalim be žmonių pasiekti daugiau. Turėtų tai kažkaip modeliuotis”, – sako V.Balakauskas. Plyta padedama vienodai ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, tik atlygis skirtingas, sako konferencijos dalyvis.

“Turėtų iki to prieiti, kad būtų panašiai apmokami ir beliktų tik keistis informacija, patirtimi, žiniomis, tada bus stipri Europos Sąjunga”, – tiki Vidas.

Plačiau apie tai, kas vyko Strasbūre praėjusį savaitgalį, klausykite podkastą ir žiūrėkite diskusiją Youtube kanale.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)