ES karinė misija ar ekonominė integracija pakeis situaciją Ukrainoje?..

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Antradienį, spalio 12 dieną įvyko dar vienas ES ir Ukrainos vadovų susitikimas. Tarptautiniai stebėtojai per 24 valandas iki viršūnių susitikimo užfiksavo 291 paliaubų pažeidimą, įskaitant 77 sprogimus. ES dar kart1ą patikino, kad galbės Ukrainą, jei Rusija sugalvotų užsukti dujų vamzdžius, tačiau apie plėtrą kalba itin atsargiai, Visgi būtent Ukraina, nuo pat oranžinės revoliucijos niekada nekeitė savo kurso ir aiškiai jį pasirinko Europos link.

Tačiau Ukrainoje daugelį metų vyksta karas, žūsta žmonės, o Rusija tiesiogine prasme okupavusi dalį jos teritorijos. Patys ukrainiečiai situaciją vertina labai įvairiai, sako žurnalistas, organizacijos Mėlyna ir geltona steigėjas Jonas Ohman, nuolat lankantis šią šalį ir dirbantis drauge su jos žmonėmis.

„Žiūrint su kuo kalbi – Rytų Ukrainoj, kur vyksta karas, kur kiekvieną dieną vyksta apšaudymai iš Rusijos pusės, Rusija iš esmės kiekvieną rytą apšaudo Ukrainos pozicijas, Ukraina laikosi šiek tiek santūriau. Tuo metu vyksta ir kiti karai, keliais lygiais, su dronais, snaiperiais, žūsta žmonės, kas savaitę keli sužeidžiami, karas tebevyksta, tik žemo intensyvumo“, – pasakoja Jonas Ohman.

Tuo tarpu Kijeve, anot jo, prioritetai kiti, apie karą kalbėti nelinkstama, tačiau yra kitos problemos: „Labai ryškiai matosi ta feodalinė, oligarchinė korupcinė struktūra, ir vis ryškiau. Pavyzdžiui šiandien atstatydintas saugumo vadas, dėl ankstesnių skandalų. Matosi, kad valdžia silpna, tiek kalbant apie santykius su Rusija, tiek ir viduje, ir tuo pačiu prašoma – priimkit į NATO, padėkit mums, bet pačių didelio noro kažką padaryti nėra. Tad ES ir JAV susirūpinimas dėl korupcijos – puikiai suprantamas“, – pasakoja žurnalistas. Tačiau daliai ukrainiečių tai išvis nerūpi, svarbu, kad būtų ramu.

Šaltiniai fronto linijoje sako, kad Rusijai bus gerokai drąsiau kariauti, kai pastatytas „Nord Stream 2“ dujotiekis ir nebereiks bijoti pažeisti dujų vamzdį į ES. Europos Parlamento delegacijos su Ukraina narys Petras Auštrevičius sako, kad gali būti kuriami įvairūs planai.

„Girdint iš Rusijos, kad laukiama, kad sprogs dujotiekis einantis per Ukrainą, ir kad ten teka per sandūras, tai tik rodo, kad sugalvotos priežastys. Gali būti ir sabotažo aktai sugalvoti, niekas nežino, bet žinom, kiek amunicijos sandėlių sprogo Ukrainoje per pastaruosius septynerius metus“, – svarsto jis.

Nors Ukrainoje pokyčiai lėti, ji smarkiai pasikeitusi per dešimtmetį, kai tuometinis Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius su prezidentų Pato Coxo ir Aleksandro Kvašnievskio vadovaujama misija nuolat lankė kalinčią Juliją Tymošenko, o Janukovičiaus valdoma Ukraina buvo giliai prokremliška ir korumpuota.

„Ukraina šiandien yra visai kitokia ir lyderystės prasme ir pilietinės visuomenės prasme daug stipresnė“, – sako Užsienio reikalų viceministras A.Pranckevičius. „Bet ukrainiečiai neturi kantrybės reformoms, kurios reikia labai daug tokio masto ir dydžio šaliai, su tokiais iššūkiais, kai dar šalia konfliktas vyksta“, – kalba viceministras. Tačiau, anot jo, labai svarbu Europos Sąjungai išlaikyti dėmesį ir „nepaleisti“ Ukrainos, nes dėmesio šiam klausimui labai mažėja.

Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė sutinka, kad Ukrainos nueitas kelias įspūdingas, tačiau reformos tikrai nėra tokios „spėrios“, kokių norėtųsi. Visgi parlamentiniam lygmenyje labiausiai siekiama politinio palaikymo tarptautinėse struktūrose.

Jonas pripažįsta, kad yra gerėjančių dalykų, bet problemos irgi milžiniškos: „Vieša paslaptis, kad kiekvienas Ukrainos Rados parlamentaras gauna papildomą juodą atlyginimą iš tam tikrų šaltinių, už savo lojalumą vienai ar kitai jėgai“.

Bet užsiimti tokiais dalykais iš Europos nėra politinės valios, sako J.Ohman. Be to, anot jo, reikia ne tik pinigų, bet ir žmonių.
„Ten turi būti žmonės, kurie turi dirbti. Ukrainoje važiuojant už Kijevo ribų, Europos Sąjunga nematoma, tuo labiau rytų Ukrainoje, kur iš tikrųjų dedami pinigai, bet nei vienos vėliavos nematau. Lietuvos vėliavų ten daugiau nei ES, reikia permąstyti kocepciją“, – žurnalistas svarsto, kad reikia tikslingiau dirbti su tam tikrom vietom, o ne duoti pinigų ir laukti, kol „tokia posovietinė Meksika“ pasitaisys.

„Kuo skundžiasi ukrainiečiai – kad daro reformas ir mes jų nepripažįstam“, – kitą pusę pasakoja P.Auštrevičius. Anot jo, ir naujausio susitikimo išvadose surašytas tekstas neteikiantis daug vilčių ir nerodantis jokių ES įsipareigojimų.

Europarlamentaras įsitikinęs, kad Ukrainą reikia „integruoti ekonomiškai“.
„Kalbiesi su aukštais pareigūnais iš Komisijos ar Išorės veiksmų tarnybos ir jie atvirai sako – ką tu nesupranti, kad ekonominė integracija neįmanoma, ar nematai, koks ten skurdas, koks ekonominis išsivystymas, kokia korupcija ir kiti dalykai – išvardijama tiek preižasčių, kad supranti, kad kalbi su tais žmonėm, kurie neturi net pradinės nuostatos kažką keisti“, – apie ukrainiečiams skaudžias žinutes pasakoja jis.

Reikia politinės valios suformuluoti pasiūlymą Ukrainai, sako viceministras A.Pranckevičius. Lietuva artėjančiam Rytų Partnerystės viršūnių susitikime siūlys prieigos prie vidaus rinkos asocijuotoms narėms idėją – Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai.

„Tai galėtų būti ilgalaikis tikslas, kuris galėtų motyvuoti ir leistų valstybėms likti reformų kelyje’, – sako A.Pranckevičius, neabejodamas, kad bus sunku įtikinti valstybes nares tam pritarti. Bendra politinė atmosfera plėtrai nėra palanki ir energijos reikia gerokai daugiau net išlaikyti dėmesį šiai temai, apgailestauja jis.

„Visgi ir ukrainiečiai turi keisti požiūrį – tai nėra paslauga Europai, ką jie daro, tai yra naudinga jiems patiems“, – teigia A.Pranckevičius, – „Ukraina neišnaudojo tų penkių metų, kai buvo visas dėmesys Ukrainai“.

„Lietuvai labai svarbus geopolitinis interesas, kad šie kraštai – Ukraina, Baltarusija – būtų stabilūs, normalūs“, – neabejoja Jonas Ohman.
„Jeigu dirbti kryptingai Ukrainoj, gali padaryt ką nori. Mes turim savo atskirą kariuomenę, pilietinė visuomenė, mes kariaujam ir dar efektyviai“, – pasakoja „Geltona ir mėlyna“ įkūrėjas.

Jis siūlo išeitį, kaip galima akivaizdžiau daryti reformas ir tai parodyti: „Tarkim ES sako – imam vieną Ukrainos dalį Charkovo regioną pradžiai, ten įdėsim savo pastangas ir ten įrodysim, kaip turi būti. Prie Rusijos netyčia“.

Anot alfa.lt portalo kalbinto ukrainiečių snaiperio, Rusijos užimtas teritorijas reikėtų tiesiog atsiimti jėga, bet tam nėra politinės valios. Tačiau karinis teritorijos susigrąžinimas europarlamentarui neatrodo tinkamas būda

„Aš nesvarstyčiau tokio varianto. Aš svarstyčiau greičiau, kas ir buvo pradėta kalbėti, apie ES karinės misijos siuntimą“,– sako jis.

„Karinė ES misija į Ukrainą yra politinis lūžis, Jeigu tas bus, tada šnekėsim kitaip“, – pritaria J.Ohman.

Tačiau požiūris į Ukrainą kai kuriose valstybėse stabdo daugelį veiksmų.
„Reino kairiojoje pusėje manoma, kad Ukraina yra lokių ir kazokų gyvenamas kraštas“, – apie požiūrį pasakoja europarlamentaras. Tad revoliucijos santykiuose tarp ES ir Ukrainos nebus, kontatuoja P.Auštrevičius. Klausykite visą diskusiją.

„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

• Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
• FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
• Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
• Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
• Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį