33 proc. išrašomų receptų kompensuojamiems vaistams – elektroniniai

“E.sveikatos” sistemos tvarkytojo Registrų centro duomenimis, šiandien apie 33 proc. visų šalyje išrašomų kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptų jau yra elektroniniai, o 92 proc. išrašytų visų elektroninių receptų yra panaudojami vaistinėse. Per mėnesį visoje šalyje išrašomų e.receptų skaičius nuo praėjusių metų išaugo dešimtis kartų ir šiuo metu artėja link 350 tūkst. per mėn., kai 2016 metais panašiu metu jų buvo išrašoma 14-19 tūkst. per mėnesį.

Kol kas tradiciškai daugiausiai e.receptų išrašo Vilniuje įsikūrusios VšĮ Centro poliklinika (15 tūkst. e.receptų per liepą, apie 16,5 tūkst. per rugpjūtį, 28,6 tūkst. rugsėjį ir jau virš 15 tūkst. – iki spalio vidurio), VšĮ Antakalnio poliklinika (po daugiau kaip 18 tūkst. rugpjūtį ir rugsėjį ir jau virš 10 tūkst. iki spalio vidurio) bei VšĮ Karoliniškių poliklinika (9,8 tūkst. per liepą, 14,5 tūkst. per rugpjūtį, 15,9 tūkst. per rugsėjį, o iki spalio vidurio išrašyta beveik 8 tūkst. e.receptų).

Didesniu aktyvumu vasarą pasižymėjo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos – išrašytų e.receptų čia skaičius išaugo nuo 5,8 tūkst. per liepą iki 9 tūkst. per rugsėjį. Nuo liepos iki rugsėjo pabaigos itin išaugo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos išrašomų e.receptų skaičius – nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. per mėnesį. Ryškiai išsiskiria ir privati UAB “MediCA klinika” – joje išrašomų e.receptų skaičius išaugo nuo 2,6 tūkst. liepą iki 8,2 tūkst. rugsėjį.

Pastarąjį pusmetį suaktyvėjo ne tik elektroninių receptų išrašymas, bet ir įvyko nemažas į sistemą pateiktų pasirašytų medicininių dokumentų šuolis (FM99 nuotr.)

Anot RC direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, turimi skaičiai rodo, kad “E. sveikata” nepaisant natūralaus pirminio pasipriešinimo ir kritikos yra vis aktyviau naudojama. Šiuo metu, anot jo, ne mažiau svarbu, kad įstaigos, pasiekę tarpinius rezultatus, nesustotų, t.y. kad jie būtų toliau gerinami. “Registrų centras mato daug galimybių toliau vystyti šią didelę informacinę sistemą, tačiau tam reikalingas aukšto lygio įvairių su “E.sveikata” susijusių įstaigų solidarumas ir bendradarbiavimas, vieningos krypties matymas bei atitinkami stabilūs resursai,” – sako jis.

Kadangi nuo 2018 m. kovo mėn. visos sveikatos priežiūros įstaigos turi pereiti prie vieningo naudojimosi “E.sveikata”, šis ruduo yra labai svarbus – rugsėjį, spalį ir lapkritį Centrinė projektų valdymo agentūra tikrina, ar Europos Sąjungos finansuojamuose “E. sveikatos” sistemos plėtros projektuose dalyvavusios sveikatos priežiūros įstaigos per dvejus metus nuo 2015 m. lapkričio pradžios, kai sistema startavo, pasiekė nustatytus naudojimosi E. sveikata rodiklius.

Pastarąjį pusmetį suaktyvėjo ne tik elektroninių receptų išrašymas, bet ir įvyko nemažas į sistemą pateiktų pasirašytų medicininių dokumentų šuolis (nuo 291,3 tūkst. balandį iki 821,3 tūkst. šį rugsėjį ir jau 853,4 tūkst. per dalį spalio mėn.). Aktyvėja ir regionuose įsikūrę įvairios ligoninės, kurios per vasarą pradėjo aprašinėti medicininius vaizdus arba ėmė aktyviau tai daryti. Vis aktyviau į sistemą teikiami ir ambulatorinių apsilankymų aprašymai, aktyvėja ne tik sostinės ar Kauno, bet ir kitų miestų poliklinikos, ligoninės, sveikatos priežiūros centrai.

 

Komentarai

komentarai(-ų)