80 proc. nutukusių žmonių serga diabetu: kiek iš jų tai žino?

„FM99“ eteryje apie cukrinį diabetą pasakojo VŠĮ „Veikime išvien“ direktorė Jūratė Saveikienė.

 

Istorijadiabetas

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.

Cukrinis diabetas aprašytas dar I a. po Kr. Sergančiųjų diabetu šlapime aptinkamas didesnis cukraus kiekis. Juos kamuoja didelis alkis, krinta svoris. Diabetikų plonojoje žarnoje krakmolas paverčiamas gliukoze, kuri patenka į kepenis ir kaupiasi glikogeno pavidalu. Kol nebuvo išrastas insulinas sergantieji diabetu neturėjo vilties pasveikti.

Tyrimas

Ruošiantis Pasaulinės diabeto dienos paminėjimui Vilniaus gatvėse buvo atliktas eksperimentas – atsitiktiniams praeiviams buvo užduotas klausimas, ką jie žino apie diabetą. Bene visi gatvėje kalbinti žmonės paminėjo, kad tai sunki, nepagydoma liga, nuo kurios komplikacijų galima mirti, tačiau dauguma jų negalėjo teisingai įvardinti veiksnių, kurie sukelia diabetą.

Priežastysdiabetas1

Pasak Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus, 2-ojo tipo cukrinį diabetą lemia persivalgymas, nutukimas ir paveldimumas. Paveldimumo pakeisti negalime, tačiau galime paveikti kitus rizikos veiksnius. Tarp nutukusių žmonių sergančiųjų diabetu yra net apie 80 proc. Pavojingiausias yra pilvinis nutukimas, kadangi pilvo ertmėje besikaupiantys riebalai didina atsparumą insulinui. Medikų teigimu, tarp nutukusių žmonių sergančiųjų diabetu yra net apie 80 proc., todėl viena iš mitybos taisyklių – nepersivalgyti. Ypač kenksmingas retas ir vakarinis valgymas, taip pat greitas valgymas. Valgant sotumo jausmas atsiranda tik po 20-30 minučių, todėl greitai valgydami, mažai kramtydami suvalgome daugiau. Rekomenduojama reguliariai valgyti 4-5 kartus per dieną, vengti rafinuotų, saldžių, riebių produktų, maisto racione turi būti daugiau daržovių, žuvies.

Statistika

Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, taigi ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą šalies gyventoją. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms. Tuomet gydymas būna labai brangus ir ne visada rezultatyvus. Todėl diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ kviečia žmones būti sąmoningais, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir dalyvauti šiai dienai skirtose akcijose.

Kas yra diabetas? Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Diabeto paplitimas. Šiandien pasaulyje įregistruota per 382 mln. diabetu sergančių žmonių. 2013 m. dėl diabeto komplikacijų mirė apie 5,1 mln. sergančių žmonių – 1 žmogus kas 6 sekundes. Diabetas yra viena iš priežasčių tapti neįgaliuoju. Tai įtakoja ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip aklumas, širdies ligos, infarktas, apatinių galūnių amputacijos ir kitos. 50 proc. sergančių žmonių liga yra dar nediagnozuota. 4 iš 5 diabetu sergančiųjų gyvena žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse. Tarptautinės diabeto federacijos Atlaso duomenimis 2013 m. Lietuvoje įregistruota beveik 111 tūkst. cukriniu diabetu sergančiųjų. Manoma, kad dar daugybė žmonių jau serga, bet apie tai net nežino.

Rizikos veiksniai gali būti šie: nutukimas arba antsvoris; judėjimo stoka; anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas; nesubalansuotas maitinimasis; vyresnis negu 40 m. amžius; per didelis kraujo spaudimas; per didelis kraujo cholesterolis; artimi giminės sirgo ar serga diabetu; moterims – nėštumo diabetas; tautybė – dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai.

Diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis; besaikis troškulys; didėjantis alkis; svorio mažėjimas; nuovargis; negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį; suprastėjusi rega; vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu); plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas; neryškus matymas; dažnos infekcijos; blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Komentarai

komentarai(-ų)