Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite „Europos klubo” podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) vyko įdomi diskusija – EP ketina paduoti Europos Komisiją į teismą, jei toji nesiims priemonių prieš Lenkiją ir Vengriją.
Apie susiklosčiusią situaciją kalbėjome su europarlamentare, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nare Aušra Maldeikiene bei ES teisės eksperte, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus Universiteto docente Skirgaile Žalimiene.
Europos Parlamentas žada duoti į teismą Europos Komisiją
Tokius EP grasinimus iššaukė tai, kad Europos Komisija nereaguoja į teisės viršenybės principo pažeidimus kai kuriose ES šalyse, konkrečiai – Lenkijoje ir Vengrijoje. Ant ribos yra ir daugiau valstybių narių, tačiau didžiausi priekaištai yra būtent šioms.
Europos Parlamento (EP) pirmininkas įpareigotas per dvi savaites paraginti Komisiją vykdyti reglamentą dėl ES lėšų ribojimo teisės viršenybės principus pažeidžiančioms šalims. Priešingu atveju Parlamentas „nedelsdamas turi pradėti būtiną pasirengimą galimam teismo procesui prieš Komisiją“, skoma praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje.
Sutartiniai įsipareigojimai metami šalin
“Visada, atsiras tokių žmonių, kurie paims pinigus, pasirašys dokumentą, kad jie sutinka su žaidimo taisyklėmis, o po to pasakys, kad mano taisyklės yra aukščiau tikrų taisyklių.” – sako Aušra Maldeikienė.
“Europos Sąjunga nėra apie Karbauskio žemes, bendrąją žemės ūkio politiką, Karbauskio pinigus ar dar ten galimybes nusukti. Mes gi puikiai žinome, kad Lietuvoje yra labai daug tokių verslų, kurie pasiima europinę paramą ir po to pasistato sau namus, pasirašo, kad turės kažkokią turizmo vietą, o po to už daug tūkstančių ten daro vienąkart per metus renginuką, po to ir tą meta daryti. Tai jie paprasčiausiai yra vagys.” – žodžių į vatą nevynioja europarlamentarė.
Anot jos, teisės viršenybės principas, kurio pradėta griežtai reikalauti laikytis, parodo ir šalių padorumą: “Jeigu mes nesilaikytumėm to principo, tai iš tikrųjų mes tiesiog parodytume, kad esame žmonės, kuriais negalima pasitikėti, valstybė, kuria negalima pasitikėti. Dabar kokiose šalyse kyla daugiausia problemų – ten, kur yra autoritariniai režimai, pirmiausia Vengrija, kuri akivaizdžiai suka su Turkija, Rusija ir Kinija.”
Aušra Maldeikienė tikina, kad valstybės neturų pretenduoti į ES paramą, jei neturi nepriklausomų teismų, kurie negali patikrinti, kam tie pinigai atiteko. Europarlamentarė kalba ir apie Lietuvos pozicijos dvilypumą – jos manymu, Vyriausybės ir Prezidento pozicijos kartais nesutampa.
“Ta pati situacija yra visame regione – iš vieno šono šalys prisiima įsipareigojimą per stojimo sutartį, o po to jo nevykdo,” – piktinasi A.Maldeikienė.
Ji sako, kad ateityje gali iškilti ir kiti klausimai, kad ir tokie, kaip Lietuvoje, kuomet ignoruojamos ES vertybės ir žmogaus teisių dalykai.
Kas yra teisės viršenybės principas ir kaip jį pažeisti?
Šių metų pradžioje įsigaliojo reglamentas, kuriuo Europos Komisija įpareigota imtis veiksmų, įskaitant ES lėšų skyrimo sustabdymą, jei kuri nors ES šalis nesilaiko teisės viršenybės principų ir dėl to kyla grėsmė patikimam ES lėšų valdymui. Europos Komisija turėjo parengti konkretų reglamentą, kaip bus taikomos sankcijos, iki birželio 1 dienos, tačiau to nepadarė ir, anot europarlamentarų, tai yra pakankamas pagrindas imtis teisinių veiksmų prieš Komisiją.
Kas yra teisės viršenybės principas ir ko reikia, kad valstybė būtų pripažinta jį pažeidusi?
“ES teisės ekspertė Skirgailė Žalimienė aiškina, kad teisės viršenybės principas reiškia, kad teisės normų turi būti laikomasi – tokių kaip teisinės valstybės principas, žmogaus teisių lygmuo ir kitas ES teisynas.
“Lietuvoje tai, kad turėtų būti laikomasi ES teisės nuostatų, įtvirtinta ir 2004 metais konstituciniame akte dėl Lietuvos narystės ES, ir numatyta, kad ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos teisės dalis,” – pasakoja teisėja.
Pažeidėjos remiasi nacionaliniu tapatumu
Visgi yra išimčių, kuriomis ir remiasi valstybės, prieštaraudamos vieniems ar kitiems reikalavimams, įrodinėdamos savo teisę elgtis kaip tinkamos, kas dabar vyksta Lenkijoje ir Vengrijoje.
Lenkija turi daug bylų ES Teisingumo teisme, pripažinta ir pažeidimų, taip pat ir dėl teismų nepriklausomumo.
Nors valstybės įsipareigoja laikytis ES teisės, tačiau yra išlygų, kuriomis valstybės naudojasi.
“Turime tokią nuostatą, kuri teigia, kad Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš sutartis bei nacionalinį jų savitumą, kuris yra neatsiejamas nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę jų struktūrą, savivaldą ir panašiai. Tas nacionalinis savitumas ar tapatumas, reiškia, kad tam tikrus nacionalinius aspektus valstybė gali iškelti aukščiau ES teisės ir rezervuotai žiūrėti tam tikrose srityse į ES teisę. Tai labai sudėtingas dalykas ir nėra bendro sutarimo kokie tie savitumai galėtų būti, bet pagal Teisingumo teismo praktiką matom, kad tai galėtų būti tam tikri reikšmingiausi elementai – pagrindinės politinės, konstitucinės institucijos, kaip, pavyzdžiui, kalba, požiūris į šeimą, požiūris į kalbos vartojimą.” – pasakoja S.Žalimienė.
Teisingumo teismas kartais bylose leidžia pasilikti tam tikras nacionalines preferencijas, kurios labai svarbios tai valstybei. Pavyzdžiui, 2011 metais Europos Komisijos byloje prieš Liuksemburgą teismas pasisakė, už vietos liuksemburgiečių kalbos vartojimą.
Lietuvoj taip pat buvo Runevič Vardyn byla, kur taip pat šis teismas pasakė, kad kalbos rašmenų vartojimas yra nacionalinis prioritetas, kurį valstybė gali iškelti aukščiau už kitus prioritetus.
“Todėl nėra tiesaus atsakymo, todėl ir lenkų teisininkai šita korta žaidžia, kurie sako, kad būtent tokie teismai yra jų nacionalinis tapatumas.” – sako ES teisės ekspertė.
“Tad principas, kad valstybė gali kartais sakyti, kad mums tai būdinga, mes tai visuomet darėm – tai negali būti naujas ribojimas ar samprata, bet jei tai valstybei būdinga, ji gali tai pasilikti. Kaip ir Lietuvos konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad ES teisės viršenybę pripažįsta, išskyrus pačią konstituciją.” – aiškina S.Žalimienė, tačiau Konstitcija aiškinama atsižvelgiant į ES teisės prioritetus.
Ekonominės pasekmės dėl teisės pažeidimų – ne naujiena
ES sutartys, kurias šalys pasirašė stodamos, nėra istorinis ar nusistovėjęs dalykas ir valstybių įsipareigojimai pakankamai nauji, todėl jų laikymasis turėtų būti natūralus įsipareigojimas. Todėl ir ekonominės sankcijos jų nesilaikant gali būti taikomos, mano ES teisės ekspertė.
Be to, kai tikrų principų laikymasis susiejamas su ekonominėmis gerovėmis, nėra naujovė ES, sako S.Žalimienė, nes, pavyzdžiui, teikiant paramą, pasirašant ES investicines sutartis su trečiosioms šalims, dažniausiai į sąlygas įtraukiamas blokas apie žmogaus teises ir teisės viršenybę, kaip privaloma sąlyga gaunant finansavimą.
“Tad tai nėra nauja idėja ES lygiu, tokia taktika naudota ne kartą,” – sako teisėja pridurdama, kad tai veikia, nes teisminės institucijos neturi pakankamai teisinių instrumentų, kurie galėtų valstybę priversti laikytis taisyklių, jei ši mano kitaip. Anot jos, egzistuoja ir politinė atsakomybė, kai gali būti stabdoma valstybės balsavimo teisė Europos Vadovų Taryboje, bet ES siekia priversti laikyti principų, kuriuos šalys įsipareigojo, o ne bausti.
“Atsiranda vis daugiau ES narių, kurios ypatingai traktuoja ta nacionalinį tapatumą ir labai daug dalykų talpina jame, tai manau tame yra problema, kad valstybės nori ilgainiau sau pasilikti daugiau preferencijų, nei turėjo stodamos.” – mano Skirgailė Žalimienė.
Daugiau – klausykite “Europos klube”.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Savaitgalį pulo turnyre Alytuje dalyvaus ir jauniausias Lietuvos profesionalas: jam tik trylika
- Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
- FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
- Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
- Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
