Algirdas Vrubliauskas: „Negali būti meru be idėjų“

„Vien geros iniciatyvos neužtenka. Būtinai reikia žmonių, kurie tą iniciatyvą palaikytų ir ją įgyvendintų. Džiaugiuosi, kad tokių žmonių šalia manęs yra“, – sako Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Pastaruoju metu iš savo kolegų merų jam dažnai tenka išgirsti klausimą: „Ką dar tu sugalvosi?“  Drąsūs, netikėti ir novatoriški Alytaus rajono vadovo sumanymai, sprendžiant socialines problemas rajone, nelieka nepastebėti ir sulaukia didžiulio atgarsio.

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, šių metų pradžioje apsilankiusi Rimėnuose veikiančiame vaikų dienos centre, Alytaus rajoną įvertino kaip vie­ną ge­rų­jų pa­vyz­džių, kur re­a­liai spren­džia­mos so­cia­li­nės at­skir­ties pro­ble­mos.

Spalį Alytaus rajono savivaldybė pripažinta socialiai atsakingiausia savivaldybe ir jai įteiktas garbingas Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“.

Alytaus rajono patirtimi, sprendžiant socialines problemas, nuolat domisi ir ją pritaiko kitos šalies savivaldybės.

„Neišsprendus socialinių problemų, neįmanoma sukurti visuomenės gerovės“, – įsitikinęs A. Vrubliauskas, prieš penkerius metus pasiūlęs įgyvendinti Priklausomybių mažinimo programą, pernai ėmęsis rūpintis, kad į globėjų šeimas iš globos namų būtų paimti visi rajono vaikai, metų pradžioje paraginęs kurti visą parą veikiančias mobiliąsias  grupes, tikrinančias socialinės rizikos šeimas, o šį rudenį kreipęsis į bendruomenes, kad  jų patalpose galėtų išsimaudyti ir išsiskalbti patogumų namuose neturintys gyventojai.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas (FM99 nuotr.)

Mere, ar socialinės problemos rajone yra pačios opiausios, kad joms skiriamas toks dėmesys?

Tai išties opios problemos ir ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Ne kartą ir ne viena Vyriausybė tikino, kad didžiausias prioritetas turi būti skiriamas socialinėms problemoms. Tačiau viena yra kalbėti, o kita – daryti. Tad mūsų savivaldybėje apie tai ne tik kalbama, bet ir daroma.

Atsakingai skirstant socialinių išmokų lėšas  mūsų savivaldybėje jų lieka nepanaudota daugiau kaip 50 proc. Būtų neteisinga visas jas investuoti į kelius, paskolų grąžinimą ar kitus reikalus. Todėl didžiąją dalį  panaudojame toms pačioms socialinėms reikmėms, tik kitoje vietoje.

Tačiau Jūsų siūlomi socialinių problemų sprendimo būdai yra ganėtinai neįprasti ir novatoriški. Kaip ir iš kur kyla tokios idėjos?

Viską padiktuoja gyvenimas. Daug bendrauju su žmonėmis, matau, kaip jie gyvena. Ir noriu, kad tas mūsų gyvenimas būtų šviesesnis. O socialinės bėdos nėra tik vieno žmogaus ar vienos šeimos problema. Tai – visos visuomenės reikalas. Girtavimas, abejingumas, vaikų nepriežiūra – tai veikia mus visus ir skatina ieškoti išeities.

O be idėjų negali būti meru. Politikas yra vertingas, kol jis turi idėjų ir jėgų bei komandą jas įgyvendinti.

Tad kaip Jūsų idėjas priima rajono bendruomenė, kuri tampa savotiška partnere jas įgyvendinant? 

Jau daug metų dirbu meru ir tikiu mūsų bendruomene, o bendruomenė, matyt, tiki manimi ir  tas abipusis ryšys mūsų neapleidžia. Juk labai svarbu ne tik turėti idėjų, bet ir jas įgyvendinti. Tai nuolatinis sunkus darbas, jam reikia energijos, palaikančių žmonių, bet sėkmės atvejai labai įkvepia, padeda atgauti jėgas.

O nuogąstavimų, kad tai nepavyks, kad nieko neišeis, nebūna?

Būna. Kai pradėjome Priklausomybių mažinimo programą, daugelis netikėjo, kad iš to bus koks nors rezultatas. Šiandien jis yra. Man ne vienas žmogus yra padėkojęs už tai, kad jam pavyko pakeisti gyvenimo būdą, atsikratyti priklausomybės alkoholiui.  Bet dar daugiau padėkų esu sulaukęs iš jų artimųjų, ypač žmonų, motinų.

Jau nenustembu, jeigu vėlai vakare ar net naktį sulaukiu telefono skambučio su prašymu padėti atsikratyti priklausomybės. Gerai, kad skambina, vadinasi, pasitiki.

Norėdami, kad žmonės imtų globoti vaikus į savo šeimas, nusprendėme iš savivaldybės biudžeto skirti papildomas išmokas. Tuomet kai kam gal irgi atrodė, ką jie čia daro? O nuo kitų metų pradžios pati valstybė didina išmokas globojamiems vaikams.

Kaip sekasi dirbti metų pradžioje įsteigtoms mobilioms grupėms? Ar daug gyventojų pranešimų jos sulaukia?

Vien žinojimas, kad tokios grupės rajone yra, daugelį drausmina: žmonės vengia dažno girtavimo vaikų akivaizdoje, atsargiau elgiasi.  Telefonu pranešimų taip pat sulaukiame, tačiau norėtųsi, kad nepakantumo atmosfera būtų visuotinė, kad žmonės labiau reaguotų į tai, kas vyksta už jų kiemo.

Šią vasarą  pasiūlėte bendruomenėms jų patalpose esančiais dušais ir skalbyklėmis  leisti naudotis patogumų namuose neturintiems žmonėms. Kokia buvo bendruomenių reakcija ir ar bus norinčių tuo naudotis? 

Ne viena bendruomenė už Europos Sąjungos paramos lėšas įsirengė geras patalpas ir reikia tas patalpas naudoti.

Man smagu, kad bendruomenės pozityviai priėmė šią naujovę, suprasdamos, kad joms tai yra ir galimybė prasmingai užsidirbti. Kitąmet tam esame numatę skirti beveik 50 tūkst. eurų.

Mes atlikome apklausą, išanalizavome situaciją: rajone yra 3 tūkstančiai žmonių, kuriems reikalingos tokios paslaugos. Kol kas norą jomis naudotis pareiškė tūkstantis. Kiti gal dar nedrįsta?

Ne kiekvienas žmogus gali prisipažinti, kad jis neturi kur nusiprausti, išsiskalbti, todėl labai prašau bendruomenių korektiškumo, kad nė vienas žmogus nesijaustų nesmagiai, dėl to, kad šiandien neturi galimybės namuose turėti jo poreikiams būtinų dalykų.

Svarbu įsisąmoninti, kad visi yra tos pačios bendruomenės žmonės, kurie, galbūt, tokiu būdu pajaus ryšį su bendruomene, patikės jos nauda. Gerės tų šeimų, pirmiausia vaikų, socializacijos, higienos įgūdžiai.

Mes turime nueiti tam tikrą kelią ir aš tikiuosi labai gražaus rezultato – tikiu, kad mes tapsime ne tik švaresni, bet ir šviesesni savo mintimis, savo požiūriu į šalia esantį.

Brandžia bendruomene mes tapsime tik tada, kai sugebėsime būti draugiški, tolerantiški, neišpuikę, kai turėsime bendrą sutarimą ir susiklausymą.

Mūsų savivaldybės šūkis: „Čia gera gyventi!“ Ir aš matau, kad jis pildosi, nes gera gyventi tada, kai vienas kitą geriau suprantame, jaučiame, palaikome, prireikus ištiesiame pagalbos ranką. Aš taip suprantu ir matuoju gyvenimo kokybę.

krivule1

Iškilmingame minėjime Vilniuje Alytaus rajono savivaldybei skirtą nominaciją, kurią įteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, atsiėmė meras Algirdas Vrubliauskas. Renginyje dalyvavo ir rajono tarybos nariai, administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas (ARSA nuotr.)

Alytaus rajono  savivaldybė – socialiai atsakingiausia

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną jau vienuoliktus metus „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Tarp šių metų apdovanotų savivaldybių – ir Alytaus rajono savivaldybė, pripažinta „Socialiai atsakingiausia savivaldybe“.

Alytaus rajonui nominacija skirta už socialinę atsakomybę, inicijuojant naujas pagalbos formas ir nuosekliai, sistemingai dirbant su socialinę riziką patiriančiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis.

„Tai mūsų visų nuopelnas ir bendras darbas. Džiaugiuosi, kad vieni kitiems padedame, kad esame vieninga komanda. Alytaus rajonas nėra didelė savivaldybė, bet Lietuvoje esame matomi“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.

Administracijos direktorė J. Kručkauskaitė pasidžiaugė apdovanojimu, pažymėdama, kad labai svarbus yra vadovo – mero, požiūris ir indėlis. Pasak mero pavaduotojo A. Balčiūno, šis apdovanojimas – tai įpareigojimas, liudijantis, kad Alytaus rajono savivaldybė eina teisingu keliu. Kartu tai yra paskata siekti   „Auksinės krivūlės 2016“ apdovanojimo ir kitose srityse.

Iš viso Alytaus rajono savivaldybė už pasiekimus ir nuveiktus darbus savivaldos srityse yra pelniusi tris „Auksinės krivūlės“ apdovanojimus, o meras A. Vrubliauskas už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai yra apdovanotas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimu.

img_1948

Alytaus rajono savivaldybei įteikta „Auksine krivūle“ rajono meras A. Vrubliauskas džiaugėsi kartu su savivaldybės administracijos skyrių vedėjais (ARSA nuotr.)

Alytaus rajone įgyvendinamos socialinės iniciatyvos

Prieš penkerius metus pradėta Priklausomybių mažinimo programa. Kompensuojamos gydymo nuo alkoholizmo išlaidos, besigydantiems žmonėms užtikrinama psichologinė pagalba, vėliau padedama susirasti darbą ar pakeisti gyvenamąją vietą.

Nuo 2012 m. pagalba pasinaudojo 259 rajono gyventojai, iš jų 37 asmenys gyvena blaiviai vienerius metus, 12 – daugiau nei  metus, 8 – trejus ir daugiau metų.

Gydymosi nuo alkoholizmo praktiką perėmė bent 10 Lietuvos savivaldybių.

Alytaus rajono mero A. Vrubliausko iniciatyva praėjusių metų pabaigoje intensyviai pradėta ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti rajono vaikų, augančių vaikų globos namuose, skaičių. Dėmesys skirtas ir galimų vaikų globėjų paieškoms.  Nuo šių metų pradžios paimta globoti 20 vaikų, tai yra tris kartus daugiau nei 2015-iaisiais.

Nuo šių metų pradžios įkurtos mobilios grupės. Kiekvienoje Alytaus rajono seniūnijoje veikia mobili ir viena centrinė grupė, kuriose neatlygintinai dirba seniūnai, bendruomenių pirmininkai, savivaldybės įstaigų vadovai, savivaldybės skyrių vedėjai, specialistai.

Grupės pasiekiamos specialiuoju telefono numeriu. Į reidus vyksta ir rajono meras, ir mero pavaduotojas. Grupės veikia visą parą, įskaitant savaitgalius bei švenčių dienas, vadinamosios socialinės rizikos šeimos ypač tikrinamos pašalpų mokėjimo dienomis ir po jų.

Alytaus rajono gyventojai, neturintys būsto patogumų, nuo spalio bendruomenių patalpose gali nemokamai išsimaudyti ir išsiskalbti. Už suteiktas paslaugas bendruomenėms bus sumokama iš rajono savivaldybės biudžeto. Kitąmet tam skirta beveik 50 tūkstančių eurų. Nemokamai dušo ir skalbimo paslaugas nuo spalio teikia apie 10 Alytaus rajono bendruomenių. Gauti nemokamas asmens higienos ir priežiūros paslaugas gali rajono gyventojai, būstuose neturintys patogumų. Tokių rajone – daugiau kaip 11 procentų – per tris tūkstančius.

Laida parengta bendradarbiaujant su Alytaus rajono savivaldybe.

Komentarai

komentarai(-ų)