Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. „Alytaus vandens tiekėjai patys vandenį geria tik iš krano“, – garantuoja bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas.
Alytiškiai per metus suvartoja beveik milijoną kubinių metrų šalto geriamojo vandens, o įmonės – dar apie 1,4 mln. kubinių metrų. Centralizuotai tiekiamas vanduo atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus – jį galima vartoti ir nevirintą, ir nefiltruotą.
Tačiau nemažai gyventojų vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris, iš pirmo žvilgsnio atrodo švarus, skaidrus ir netgi, sakoma, skanus. Tačiau iš tiesų jis dažnai būna užterštas įvairiais sveikatai kenkiančiais mikroorganizmais, kurių šulinių vandenyje ypač padaugėja rudenį ir pavasarį. Kenksmingais mikroorganizmais šulinių vandenį gali užteršti ir netinkamai tvarkomos nuotekos.
Siekiant, kad visi alytiškiai turėtų galimybę vartoti saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį, bei nuotekas tvarkyti taip, kad nebūtų teršiama gamta, jau sudarytos sąlygos tiek prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų, tiek prie nuotekų tvarkymo sistemos prisijungti apie 99 procentams alytiškių. Siekdami gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje, kiekvienas privalome galvoti, kaip elgiamės su nuotekomis. Individualiai nuotekas tvarkantiems gyventojams privalu turėti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius, arba nuotekų rezervuarus, septiko šulinius, kuriuos būtina reguliariai valyti. Deja, tokių reikalavimų laikosi anaiptol ne visi. Pasitaiko atvejų, kai nuotekos leidžiamos tiesiai upelį, ežerą ar nelegaliai prisijungiama prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tokio elgesio pasekmės – skaudžios, nes jos paliečia visus aplinkinius. Kovojant su tuo, yra net nustatytos baudos – už netinkamą atliekų tvarkymą gresia nuo 100 litų iki 5 tūkst. litų, o už pakartotinę taršą — nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda.
