Anapilin iškeliavo Dzūkijos dailininkas, skulptorius, metraštininkas, Peršėkininkų televizijos įkūrėjas Vladas Krušna

Vladas Krušna. Zenono Šilinsko nuotr.

Vladas Krušna. Zenono Šilinsko nuotr.

PRO MEMORIA

VLADAS KRUŠNA

1948.11.16 – 2014.O2.26.

Sausio 26 d. neatlaikiusi pašėlusio gyvenimo tempo plyšo didžiojo Dzūkijos dailininko, vitražisto, skulptoriaus, drožėjo, metraštininko, kaimo šviesuolio, Peršėkininkų TV įkūrėjo Vlado Krušnos širdis.

Šio žmogaus netektis – didžiulis smūgis Dzūkijos kultūriniam gyvenimui ir mums visiems. Apie Vladą Krušną ir jo darbus rašė daug laikraščių ir žurnalų. Cituojame juos:

„Jis dailininkas – tapo paveikslus, skulptorius – rašo akmenyse, drožėjas – prakalbina medį. Daugelyje rajono ir apskrities renginių sutikdavome šį kuklų žmogų su kamera ant peties, fiksuojantį mūsų krašto istoriją. Vakare aplinkinių kaimų gyventojai 60-ties km. spinduliu, matydavo save, savo pažįstamus ir tai, ką Vladas užfiksuodavo įvairiose vietovėse.“ ( A.Žemaitis O Ž )

„Mokslas ir gyvenimas“ 1997.03. rašo: „Gyvena jis su šeima Peršėkininkų kaime. Ten gyvena jo mintys ir sumanymai. Juos randi ne tik Dzūkijoj, bet ir Žemaitijoj, Aukštaitijoj, Vilniuje, Kaune, Marijampolėj, Druskininkuose, Alytuje, Lazdijuose. Medžio skulptūros stovi prie kryžių ,beržų, mieteliuose. Vitražai spindi Lietuvos bažnyčiose, kultūros namuose, valstybei ir visuomenei svarbiose vietose.

Apie save Vladas sakydavo: „Aš kiek keistesnis už kitus. Nuo pat vaikystės domėjausi viskuo: pats konstravau radijo aparatus, piešiau, taisiau televizorius, domėjausi, iš kur sklinda elektromagnetinės bangos ir visu tuo, kas siejasi su menu ir grožiu.

„Nepirko batų, bet paleido televiziją,“ – rašo Vincas Staniulis „Kauno dienoje“ Nr.160 1997 m.

 Ne tik batų nepirko V. Krušna. Televizija, kurią kasdieną matydavo tūkstančiai žiūrovų, „suėdė“ visus jo „užkaltus“ litus, gaminant meninius darbus, o vėliau ir pensiją, kuri skrido į žiūrovų širdis. Kas pamatavo, pasvėrė, kiek tai davė žmonėms? V.Krušna milijonų nevertino. Televizija buvo jo gyvenimas. Jo pajamos – žmonių dėkingumas, žinojimas, kad esi visiems reikalingas.

 Kaip gaila, kad suprantame tai per vėlai, kai netenkame žmogaus, kurio ilgai ilgai niekas nepakeis. Sunku bus priprasti prie to, kad atėjus vakarui nebematysime savo krašto laidų ir galbūt ilgai ilgai niekas nefiksuos mūsų krašto istorijos. Tegul mūsų nuoširdi užuojauta palengvina jo bendražygės, mylimos žmonos Laimos ir vaikų Dalės Aleškevičienės ir Sauliaus Krušnos skausmą, o mums beliks tik šio šviesaus žmogaus atminimas. Velionis pašarvotas Santaikos parapijos salėje, Šv. Mišios ir laidotuvės vyks šeštadienį Santaikos kapinėse.

Komentarai

komentarai(-ų)