„Apie sveikatą ir gyvenimą…“ – aktyvūs vasaros priešai – erkės ir žarnyno infekcijos

„Apie sveikatą  ir gyvenimą…“ – atšilus orams vis dažniau leidžiamės į keliones gamtoje, mėgaujamės įvairiu maistu ir pramogomis, tačiau vasaros metu, taip pat, suaktyvėja erkės bei padažnėja žarnyno infekcijų tikimybė.

2016 metais kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų apskrities teritorijose išaugo sergamumas erkių platinamomis ligomis. Palyginus su 2015 – aisiais, sergamumas erkiniu encefalitu Alytaus mieste padidėjo 2 kartus. Sergamumas erkiniu encefalitu Alytaus rajone taip pat išaugo, registruoti 6 atvejai. Rajone registruoti 6 Laimo ligos atvejai . 2017 metais Alytaus mieste jau registruoti 2 erkinio encefalito ir 2 Laimo ligos atvejai, o Alytaus rajone – po vieną erkinio encefalito bei Laimo ligos atvejį.

Naudojant repelentus mažėja erkės įsisiurbimo tikimybė (Pixabay nuotr.)

Nevirintas karvių ir ožkų pienas – erkinio encefalito židinys

Erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei. Kartais erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nevirintą, erkinio encefalito virusu užkrėstą karvių, ožkų pieną.

Erkiniu encefalitu susergama praėjus 2 – 3 savaitėms po infekuotos erkės įsisiurbimo, pradžioje dažniausiai stebimi į gripą panašūs simptomai, kurie trunka apie savaitę. Antroji banga pasireiškia neurologine simptomatika: galvos skausmais, svaigimu, vėmimu, šaltkrėčiu, kaklo raumenų rigidiškumu, sąmonės sutrikimu. Pasireiškus panašiems negalavimams ar įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Apsisaugojimo priemonės, padedančios išvengti erkių įkandimo bei mažinančios erkių gausą :

  • planuojant išvyką į gamtą patariama tinkamai apsirengti, galima naudoti repelentus – priemones, atbaidančias erkes;
  • kas 1 – 2 valandas apžiūrėti drabužius ir kūną;
  • grįžus iš miško ar buvimo gamtoje reikia gerai apžiūrėti visą kūną, nes apie valandą erkės ieško tinkamos vietos prisisiurbti. Vilkėtus drabužius pakabinti sausoje, saulėtoje vietoje;
  • būtina savalaikiai pjauti žolę, iškirsti menkaverčius krūmus, tinkamai prižiūrėti parkus, poilsio vietas, miškus.

Skiepai – efektyviausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė.

Skiepų schemą sudaro trys dozės. Šaltuoju metų periodu taikoma įprastinė skiepijimo schema. Pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus 2-iems savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemas). Pakartotinė vakcinacija (po 1 dozę) atliekama kas 3 – 5 metus. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Skiepai – efektyviausias apsisaugojimo būdas (Pixabay nuotr.)

Žarnyno infekcijos padažnėja vasarą

Šiltuoju metų laiku, taip pat, paprastai stebimas sergamumo bakterinėmis žarnyno infekcijomis padažnėjimas.

Per penkis 2017 metų mėnesius Alytaus mieste registruoti 236 ūmių žarnyno infekcijų atvejai, ibeveik 13 procentų – bakterinių žarnyno infekcijų. Didžiąją dalį sudarė virusinės žarnyno infekcijos, registruoti 206 susirgimai ir 114 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų. Per tą patį laikotarpį Alytaus rajone registruotas 71 ūmių žarnyno infekcijų atvejis. Kaip ir mieste, rajone vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis.

Mikroorganizmai maisto produktuose 

Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti per burną vartojant patogeninėmis bakterijomis užkrėstus maisto produktus, geriant užterštą vandenį ar per užkrėstą aplinką. Žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – pasidauginti.

Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia šiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, karščiavimu. Pajutus pirmuosius ligos požymius būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Vasarą lengviau užsikrėsti žarnyno infekcijomis (Pixabay nuotr.)

Priemonės, padedančios išvengti maistu plintančių infekcijų:

  • tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek namuose ruošiant maistą, jį gerai išvirti ar iškepti;
  • maistą gaminti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą, dažnai plauti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena;
  • laikytis asmens higienos, dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu ir kita;
  • vaisius, daržoves atidžiai plauti tekančiu geriamuoju vandeniu;
  • paruoštus maisto produktus laikyti šaldytuve atskirai nuo žalių produktų, o ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą gerai pakaitinti;
  • Ruošiantis į kelionę ar į gamtą pirkti negreitai gendančius maisto produktus arba maistą laikyti šaltkrepšyje, šaldytuve;
  • Su savimi turėti vienkartinių indų, vienkartinių rankšluosčių, rankoms servetėlių su dezinfekuojančiomis priemonėmis ir kt.

Laikantis minėtų reikalavimų žarnyno užkrečiamųjų ligų galime išvengti.

Komentarai

komentarai(-ų)