Klausyti gyvai

20:00 - 21:00

Vakaro dvelksmas

„Apie sveikatą ir gyvenimą“ – dėl ko gali atsirasti prostatos vėžys?

Vėžys viena dažniausių ligų Europoje, nusinešanti daugelio žmonių gyvybes. Kasmet rugsėjo 15 d. minima Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į dažniausią vyrų onkologinę ligą Lietuvoje, gerinti visuomenės žinias apie vėžio ligą, skelbti aktyvios profilaktikos priemones – ankstyvos patikros programas, didinti žmonių susidomėjimą savo sveikata. Prostatos vėžys priklauso nebylioms ir pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia tik esant vėlyvai ligos stadijai,  ligos pradžia paprastai  nepastebima  ir nejaučiama. Alytaus regione mirtingumas nuo šios ligos – 49 atvėjai 100 tūkstančių vyrų, o Lietuvoje – 39.

Sergamumas prostatos vėžiu

Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad, nesiimant jokių priemonių, jau 2020 m. pasaulyje vėžiu sirgs apie 30 mln. žmonių, o šiandien tokių ligonių yra apie 20 mln. Prostatos  ligomis  serga beveik  kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras.  Lietuvoje  prostatos vėžys dažniausia diagnozuojama piktybinė liga ir antra tarp mirčių nuo vėžio vyrų tarpe, ją lenkia tik plaučių vėžys.

Dėl ko gali atsirasti prostatos vėžys?

Ligos atsiradimui įtakos turi:  netaisyklinga mityba,   per didelis gyvulinės kilmės baltymų ir riebalų vartojimas, nepakankamas vaisių ir daržovių  vartojimas,  nejudrus gyvenimo būdas ir  ilgas sėdėjimas,   hiperlipidemija (riebalų apykaitos sutrikimai),  stresas, padidėjęs kraujospūdis,  rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Pilvo riebalų padidėjimas didina vidaus organų spaudimą, kuris  ilgainiui padidina venų spaudimą ir palaipsniui sukelia prostatos venų nepakankamumą, kenkiantį prostatai ir sukeliantį lėtines prostatos ligas bei nepiktybinį prostatos audinių išvešėjimą.

Nustatyta, jog didelis seksualinių partnerių skaičius ir su tuo susijusi rizika apsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis tikimybę susirgti prostatos vėžiu ženkliai padidina.  Atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo vyrai nuo 40 iki 79 metų, metu  nustatyta,  jog  gonorėja persirgusiems vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 78 proc., o sergantiems lėtiniu bakteriniu prostatos uždegimu (prostatitu), prostatos vėžio susirgimo rizika padidėja 95 proc.

Svarbu žinoti, jog vyrui, kurio šeimos medyje yra bent trys pirmojo giminystės laipsnio artimieji, sirgę prostatos vėžiu, rizika susirgti šia liga taip pat  gerokai padidėja. Manoma, jog tai gali būti susiję ne tik  su genais, bet ir  šeimoje perduodamu gyvensenos modeliu.

prostatos-vezys
Alytaus regione mirtingumas nuo šios ligos – 49 atvejai 100 tūkstančių vyrų, o Lietuvoje – 39.

Prostatos vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose prostatos vėžys nesukelia jokių klinikinių simptomų. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą,  tai padidėjęs PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Klinikiniai simptomai, kurie leidžia įtarti prostatos patologiją  atsiranda gerokai vėliau. Jie yra:

1. Šlapinimosi sutrikimai: pasunkėjęs šlapinimasis,  dažnas šlapinimasis,  susilpnėjusi šlapimo srovė,  kraujas šlapime,  kartais – šlapimo susilaikymas.

2.  Skausmas: tarpvietės srityje,  pilvo apatinėje dalyje,   kauluose.

3.  Sutrikusi inkstų funkcija: pykinimas,  apetito nebuvimas, burnos džiūvimas,  mažas šlapimo kiekis,

4.  Bendra organizmo reakcija: silpnumas,  kūno masės mažėjimas.

Prostatos vėžys ilgus metus gali vystytis prostatoje nesukeldamas jokių simptomų, todėl aptikus šios ligos požymius gali būti per vėlu.

Nemokamos prevencinės patikros programos

Visiems vyrams nuo 50 iki 75 metų ir stipriosios lyties atstovai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, nemokamai kartą per dvejus metus atliekamas prostatos specifinio antigeno (PAS) tyrimas. Prireikus, šeimos gydytojas pacientą siunčia konsultuotis pas urologą, atlikti prostatos biopsiją. Dėl prevencinės programos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl raginame vyrus tikrintis, apsilankyti pas urologą, atlikti PSA testą, kad vėliau nereikėtų savęs kaltinti – kodėl laiku nenuėjau? Juolab kad profilaktika nėra skausminga, ji leidžianti ligą užčiuopti pačioje užuomazgoje, o tai didina tikimybę į visišką pasveikimą ir laimingą gyvenimą. Apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas žino tikrai ne visi jomis galintys naudotis asmenys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikto tyrimo (reprezentatyvią 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (1000 respondentų) apklausą atliko UAB „Baltijos tyrimai“) „Lietuvos gyventojų nuomonė apie prevencines programas: informuotumas ir ketinimas jose dalyvauti“ duomenimis, 2015 m. apie prostatos vėžio prevencinę programą žinojo 79 proc. apklaustos tikslinės auditorijos, iš jų tik 38 proc. paminėjo, jog dalyvavo minėtoje programoje. Šiandien PSA testas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos vėžį. Kita vertus, vien padidėjęs PSA dar nereiškia, kad vyras serga onkologine liga, nes PSA koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir sergant gerybine prostatos hiperplazija ar uždegimu.

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...