Aplinkos ministras: Buvo pasėta baimė su apokalipsinėmis pasekmėmis. Po šeštą kartą atliktų tyrimų ir gautų rezultatų kreipsimės į prokuratūrą

Aplinkos ministerija šiandien pranešė, jog pavojingų medžiagų kiekiai vandenyje, susikaupusiame po gaisro gesinimo Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, normų neviršijo. Ministras pranešime teigė, jog planuoja kreiptis į prokuratūrą dėl galimo siekio pasipelnyti sėjant baimę.

„Buvau suklaidintas ne tik aš, bet ir daugybė žmonių. Buvo pasėta baimė su apokalipsinėmis pasekmėmis. Po šeštą kartą atliktų tyrimų ir gautų rezultatų kreipsimės į prokuratūrą, nes panašu, jog buvo siekis pasipelnyti iš nelaimės“, – cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Kaip vėliau ministras patikslino naujienų agentūrai BNS, panika buvo sėjama neakredituotoje laboratorijoje atliktais vandens tyrimais, kurie buvo paimti ne pagal reikalavimus, o jų rezultatus buvo bandoma įbauginti visuomenę ir įrodyti, kad reikalingi brangūs metodai išvalyti po gaisro susikaupusį vandenį.

„Buvo įvardijamos netgi sumos, tai – nuo kelių šimtų tūkstančių iki beveik pusantro milijono eurų, bet, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad „Dzūkijos vandenys“ yra pajėgūs turimais resursais išvalyti vandenį ir papildomų įrengimų tam nereikia“, – BNS sakė ministras.

Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis prieš kelias savaites savo feisbuke teigė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų, tačiau ministras K. Mažeika teigė pretenzijų merui neturintis, tačiau jų yra kitiems socialdemokratams.

„Ačiū tiek merui, tiek Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kurie neskubėjo priimti sprendimų. Kalbam apie kitus aukštus politikus, čia turbūt socialdemokratų partijos vadovybė – tiek pirmininko pavadotojas, tiek frakcijos aktyvūs nariai, kurie prisidėjo prie tos apokaliptinės baigties prognozės“, – sakė K. Mažeika.

„O kitų kolegų socialdemokratų, mokslininkų ar kaip ten jie vadinasi, tyrimai ir siūlymai, kurie siekė iki pusantro milijono eurų, sudaro prielaidą, kad iš tos nelaimės tikrai buvo siekis pasipelnyti, tai tikrai turi įvertinti prokuratūra. Galbūt klausimų bus ir merui, tačiau sprendimų jis nebuvo priėmęs“, – pridūrė jis.

Alytaus miesto savivaldybė vis dar laukia sprendimų, kaip tvarkytis su užterštu vandeniu iš gaisravietės. Anot mero Nerijaus Cesiulio, sprendimą turi pasiūlyti Aplinkos ministerija.

Naujausi tyrimai, anot ministerijos, buvo imti nuo spalio 24 iki lapkričio 18 dienos iš gamyklos rūsio, taip pat Alytaus šilumos tinklų rezervuaro, buvusio medvilnės kombinato nuotekų valymo įrenginių ir Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių rezervinio aerotanko.

Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, nė viena iš tirtų medžiagų – sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, lakiųjų organinių junginių – neviršijo teisės aktuose nustatytų momentinių didžiausių leistinų koncentracijų.

Anot ministerijos pranešimo, tyrimų mėginiuose nustatytas tik padidėjęs cinko kiekis, tačiau ir jis neviršijo normų.

Praėjusį pirmadienį, lapkričio 18 dieną, paimtuose mėginiuose buvo nustatytos lakiųjų organinių junginių – benzeno, etilbenzeno, tolueno, ksilenų – kiek padidėjusios koncentracijos, tačiau ministerija teigia, kad jų suma neviršijo ribinių verčių.

Pranešama, kad, palyginus gamyklos rūsyje susikaupusio vandens skirtingų laboratorijų atliktus tyrimus, Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai yra teisingi bei objektyvūs.

Ministerija teigia, kad galima daryti prielaidą, kad iš visų tirtų taškų nuotekos – po gaisro likęs vanduo – gali būti išleidžiamas į nuotekų surinkimo sistemą valymui be papildomo apdorojimo.

Iki šiol savivaldybė nesutiko su ministerijos siūlymo dozuotai jį išleisti į nuotekų sistemą bei teigė ieškanti kitų būdų. 

Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbtos ekstremalios situacijos savivaldybių lygiu.

Komentarai

komentarai(-ų)