Apribojus prekybą alkoholiu lietuviai sugužėjo į barus

Išskirtinai karšta vasara ir sutrumpėjęs prekybos alkoholiu laikas parduotuvėse keičia lietuvių įpročius. Iki šiol didžiąją dalį alkoholinių gėrimų prekybos centruose pirkę gyventojai atsigręžia į barus ir kavines. Barų savininkai dėl pasikeitusios tendencijos skaičiuoja iki trečdalio išaugusius pardavimus, o aludariai teigia, kad keičiasi ne tik pirkimo vietos, tačiau ir asortimentas.

Pixabay nuotr.

Sostinėje įsikūrusio Azijos restobaro „Briusly“ vadovas Vytenis Sakalauskas sako, kad vartojimo pokyčiai akivaizdūs. Jo vadovaujamas baras skaičiuoja iki trečdalio išaugusius gėrimų pardavimus. „Šiemet lengvo alkoholio pardavimo skaičiai darbo dienų vakarais bei savaitgaliais yra bent 20-30 proc. aukštesni nei praėjusiais metais. Prieš metus ar dvejus nieko panašaus nebuvo, nes dalis žmonių greičiausiai rinkosi alkoholinius gėrimus įsigyti parduotuvėje“, – aiškina V. Sakalauskas.

Kad tai ne vieno baro sėkmės istorija, o rinkos tendencija, patvirtina ir bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ duomenys. Alaus vartojimas viešbučiuose, restoranuose ir baruose augo dviženkliu skaičiumi ir tai leidžia kalbėti apie brandesnę barų kultūrą. „Vertinant skaičius iš parduotuvių matome, kad alaus pardavimai kilo, bet daug mažiau nei baruose bei restoranuose, kur alaus parduodame penktadaliu daugiau nei pernai. Lietuva iki šiol buvo šalis, kurioje vadinamieji HORECA (viešbučių, restoranų ir barų) pardavimai buvo vieni mažiausių Europoje, tad toks pakilimas — sveikintinas. Jis rodo ir didesnę mūsų žmonių perkamąją galią, ir aktyvesnį laisvalaikį bei socializaciją“, — sako „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalių generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Fotodiena/Audriaus Bagdono nuotrauka

Gamintojai prognozuoja sėkmingą vasarą ir pastebi besikeičiantį asortimentą

Pirminiai pardavimų duomenys leidžia teigti, kad ši vasara gėrimų gamintojams bus sėkminga. Šių metų liepos mėnesį „Švyturys-Utenos alus“ pardavė 12 proc. daugiau gėrimų nei 2017-ųjų liepą. Augo visos pagrindinės kategorijos: alaus parduota 11 proc., gaiviųjų gėrimų – 20 proc., vandens — net 27 proc. daugiau. Tai ypač svarbu visam sektoriui, nes vasara yra pats darbymetis gėrimų gamintojams.

Pasak R. Viršilo, išskirtinai karšta vasara ne tik augina visų įmonės gaminamų gėrimų pardavimus, bet ir keičia pardavimų struktūrą. Įmonė parduoda daug daugiau aukščiausios kategorijos (angl. premium) ir lengvo bei nealkoholinio alaus. „Karščio bangos pakoregavo prognozes apie alaus rinkos kritimą, tačiau dar labiau pagilino pastarųjų metų tendencijas — alaus laipsniai „lengvėja“, o sparčiausiai kyla ne tik gaiviųjų gėrimų, bet ir nealkoholinio alaus pardavimai“, — teigia jis.

Nealkoholinis alus, lyginant su praėjusiais metais, patyrė didžiausią kilimą. Per karštąjį liepos mėnesį įmonė pardavė net 133 proc. daugiau nealkoholinio alaus, nei pernai liepą, o per visus septynis šių metų mėnesius nealkoholinio alaus parduota 144 proc. daugiau. Pavyzdžiui, vien per šiųmetę Jūros šventę Klaipėdoje nupirkta 71 proc. daugiau nealkoholinio alaus nei per tą pačią šventę 2017-aisiais. „Dar 2015 ir 2016 metais nealkoholinio alaus segmentas teužėmė apie 1 proc. visos alaus rinkos. Nuo to laiko ši dalis yra daugiau nei patrigubėjusi. Tai rodo, kad mūsų inovacijos kuriant naujas nealkoholinio alaus rūšis ir skonius, buvo aukštai įvertintos vartotojų“, — teigia „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovas.

Bendrai Baltijos šalyse liepos mėnesį „Carlsberg“ koncerno įmonių pardavimai, palyginus su 2017-ųjų liepa, kilo 25 proc.: Latvijoje — 30 proc., Estijoje – net 53 proc. Tačiau nuogąstaujama, kad karšta šių metų vasara išaugins ne tik alaus pardavimus, bet ir žaliavų kainas, kurios dėl nesibaigiančių karščių Europoje jau pradėjo kilti.

Komentarai

komentarai(-ų)