Ar išgyvens turizmo sektorius arba kaip keliauti per pandemiją? Vaizdai iš Samarkando

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Atimta galimybė judėti žmonėms, jau įpratusiems per labai trumpą laiką atsidurti bet kuriame pasaulio kampe, tapo skausmingu patyrimu. Tai ypač juntama Europoje, kur Šengeno erdvėje galima judėti išvis nepastebint valstybių sienų – tiksliau taip buvo iki praėjusių metų kovo. 

Bendras saugių kelionių standartas, ES skiepų pažymėjimas ir higieniško verslo sertifikatas tokie pasiūlymai skamba Europos Parlamente, ir tai turi tapti naujos ES turizmo strategijos akcentais.  Tačiau kaip išgyventi iki to ir ar įmanoma saugiai keliauti per pandemiją?

Europos klube – diskusija su europarlamentaru Transporto ir turizmo komiteto pakaitiniu nariu Petru Auštrevičiumi, Rasa Levickaite, „Baltic Tours“ atstove ir  Lietuvos turizmo asociacijos narė bei Robertu Pogoreliu, keliautoju, feisbuko bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėju, kuris ir pokalbyje dalyvauja būdamas Uzbekistane.

Laisvė keliauti – pamatinė europiečių laisvė

“Laisvė keliauti laisvai Europoje yra viena iš kertinių europiečių laisvių praktiškai. Pamatinė laisvė, ant kurios buvo pastatyta Europos Sąjunga, viena iš 4 Ir pandemija kirto per šitą laisvę, suvaržė ją. Arba, sakykime, apribojo galimybę naudotis šita šita laisve esmingai. Aš jau nekalbu apie ekonominį poveikį.” – sako europarlamentaras primindamas, kad keliauja žmonės ne tik turistiniais tikslais, bet ir dirbti, tai yra Europos kasdienybė.  Dešimtys milijonų europiečių kasdien kerta sienas ir dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Neabejotinai turizmas yra viena labiausiai nukentėjusių sričių per COVID19 pandemiją. Europos Parlamente netyla diskusijos įvairiais rakursais. Turizmo sektorius sukuria 10 procentų ES BVP, čia dirba daugybė žmonių, todėl ekonominis poveikis didžiulis. 

“Apie tris ketvirtadalius turizmo sektoriaus buvo prarasta, mes kalbame apie didžiulį skaičių darbo vietų šiame sektoriuje praradimą ir kai kurios ekonomikos, ypač pietų Europos kurios ypatingai priklauso, nuo turizmo, tenai iki 15 – 20% BVP sukuriama turizmo sektoriuje, tai jūs įsivaizduokite, kokios pilnos išgąsčio jų akys, kalbant apie tokią, sakyčiau, sunkiai prognozuojamą situaciją net ir ateičiai.” – pasakoja P.Auštrevičius. 

Turizmas itin svarbi ekonomikos sritis ir Lietuvoje

Lietuvoje turizmas taip pat svarbi ekonomikos sritis, aktyvėja ir vidaus turizmas, lietuviai savo šalyje atranda įdomesnių vietų ir potencialas tikrai neišsemtas. Priemonių, kaip surasti išeitis ir gelbėti šį sektorių ieškoma visoje Europoje.

Paskutinėje EP sesijoje buvo kalbama apie bendrą saugių kelionių standartą, ES skiepų pažymėjimą, higieniško verslo sertifikatą, kurie turi tapti naujos ES turizmo strategijos akcentais.

“Esu tikras, kad birželio mėnesį mes jam pritarsime, gal jis gali šiek tiek turinio prasme pasikeisti, bet tai tiktai vienas žingsnis link to, kas galėtų atverti Europą europiečiams ir, beje, užsieniečiams, kurių į Europą atvyksta 100 milijonų kiekvienais metais.” – tikisi P.Auštrevičius.

Kas dešimta darbo vieta pasaulyje yra susijusi su turizmu, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 50 tūkstančių žmonių, sako Rasa Levickaitė, Baltic Tour ir Lietuvos turizmo asociacijos atstovė. Ji išskiria tris turizmo rūšis Lietuvoje – vietinis žiemos metu buvo visiškai apribotas, pradedant gidų veikla, baigiant apgyvendinimo veikla. Tuo metu praėjusi vasara buvo itin sėkminga.

“Vasarą 2020 metų vidinis turizmas, turbūt, patyrė rekordines aukštumas ir sumušė visus įmanomus pajamų rekordus per nepriklausomos Lietuvos istoriją.” – prisimena R.Levickaitė.

Atvykstamajam turizmui vasara taip pat buvo sėkminga, nes buvo sudarytas vadinamas Baltijos šalių burbulas – laisvas keliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šis būdas pasiteisino, sako Rasa, tačiau jau nuo rudens atvykstančiųjų turistų nėra.

Tuo metu išvykstamojo turizmo skaičiai priklauso nuo segmento, nes kelionės yra tiek verslo, tiek lietuvių diasporos užsienyje, kurios šiek tiek vyksta, jų smukimas yra maždaug apie 85% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Tačiau keliauti turistiniais tikslais ryžtasi retas, sako turizmo agentūros atstovė: “Jeigu, kalbant apie poilsines, pažintinių kelionių nelabai šiuo metu vyksta, tai poilsinės kelionės yra kritusios apie 92%. 

Kelionių ribojimai tarp šalių skiriasi

Kelionių ribojimai skiriasi ir Europos šalyse. Jungtinė Karalystė ėmėsi drastiškų priemonių, už atostogas užsienyje galima gauti 5000 svarų baudą, tačiau atlaisvintas keliavimas viduje šalies, kur jau nemažas procentas gyventojų gavę bent pirmąjį skiepą.

Tačiau saugiai keliauti galima ir tokiomis sąlygomis – tai įrodo Robertas Pogorelis, užkietėjęs keliautojas ir Facebook’o bendruomenės “Mokėk keliauti” įkūrėjas. Jis ir prie “Europos klubo” prisijungė iš Samarkando (Uzbekistanas). Anot jo, net itin turistinėse vietose žmonių dabar labai mažai, tad keliautojams tai tikrai pliusas. 

“Yra vienas iš mauzoliejų pranašo Mahometo vieno iš pusbrolių. Na, tokia legenda yra, kad jis atnešė islamą ir čia yra tikrai labai graži vieta, na yra turistų, vaikšto žmonių, bet labai nedaug, ir tas pliusas, kad galima prieiti prie tų vietų, kur paprastai būna eilės.” – rodydamas aplinką, iš kurios kalba eteryje, jos istoriją pasakojo keliautojas.

Tačiau sunkumų kelionėse tikrai yra – vienas jų, informacijos stoka ir jos nuolatinė kaita. 

“Na, bet yra sunkumų keliaujant, pavyzdžiui, labai sunku išgauti informaciją ar, pavyzdžiui, reikia izoliuotis, ar nereikia –  skaičiau internete, kad nereikia tada įlipome į lėktuvą ir išdalino anketą, kur sakoma, kad jūs turite izoliuotis 14 dienų kitaip jūsų gresia atsakomybė pagal Uzbekistano baudžiamąjį kodeksą,” – nuotykius pasakoja R.Pogorelis. Nors Turizmo ministerija kviečia atvykti ir skelbia atidarytą turizmo sezoną, tačiau kitos taisyklės kalba kitaip. 

Taisyklių laikomasi nevienodai

Tačiau, kaip sako vietiniai, čia ne Europa, ir niekas į tokius reikalavimus nekreipia dėmesio ir atvykėliams pataria tą patį: “Anketą užpildykite, ir viskas, ir važiuokit, kur jums reikia.”

Ir iš tiesų, atvykus pasienietis į anketą  net akies neužmetė, nors jos keliautojai nepasirašė, nenorėdami meluoti.

Iš tiesų didžiausias stabdis keliautojams ne testai, bet reikalavimas izoliuotis, nes nukeliauti kažkur ir sėdėti dvi savaites užsidarius, prasmės nėra. Tačiau taisyklių ne visur vienodai laikomasi – Uzbekija ne tik vienaip rašo interneto svetainėse, kitaip lėktuvo anketose, bet ir paisoma jų menkai. 

“Pajunti, kad iš tikrųjų tos taisyklės – į jas žiūrima labai labai pro pirštus, dažnai tiesiog viena ministerija sako viena, kita ministerija, sako kita, tarpusavyje nesusikalba, o iš esmės viską lemia pažintys.” – pasakoja Robertas, išmaišęs ne vieną dešimtį pasaulio šalių. Tad ir čia, sako, jaučiasi drąsiai, o ir vietinė policija europiečių privengia.

“Nebijokit, nes patys mūsų milicininkai jūsų bijo,” – nuramino keliautojus vietiniai, mat išties į europiečius čia žiūrima labai pagarbiai, kaip į tam tikrą standartą.

“Čia ne Europos Sąjunga, Uzbekistane jūs esate, pas jus vienos taisyklės, vieni standartai, o pas mus yra va šitaip.” – sako uzbekai.

Taisyklės skirtingos ne tik trečiosiose šalyse, bet ir ES viduje. Skirtumai nemaži, reikalavimai kinta nuolat ir nebūtinai informacija visada pasiekia nauja. Tačiau vieningos taisyklės ir pagalba turizmo sektoriui yra būtina. 

Skirtumas tarp Europos Sąjungos ir Uzbekistano, kad taisyklės yra ir ten, ir ten, bet vienoje pusėje laikomasi, kitoje pusėje, jų nesilaikoma, sako P.Auštrevičius.

Ieškoma sprendimų dėl ateinančio turizmo sezono

Tačiaus Europos Sąjunga išties stengiasi, kad šis turizmo sezonas, kuris prasideda, būtų kuo mažiau paveiktas. Sprendimas dėl turizmo taisyklių EP bus priimtas birželį, nors jo reikėjo ir anksčiau. 

“Jūs pasižiūrėkite, kaip viena ar kita valstybė staiga politikų paskatinta, vidaus diskusija, kyla aistros. Ir staiga sienos paimamos ir uždaromos, netgi neinformavus reikiamai kaimynų. Tai čia buvo toks nesenas visiškai, pasipiktinimas iš tų pačių austrų, čekų kuomet Vokietija uždarė pietines sienas,” – pasakoja europarlamentaras.

Tad anot jo, labai reikalingas didesnis Europos Komisijos vaidmuo ir bendros taisyklės dėl pasikeitimo informacija, kuri dabar vėluoja. 

Finansinės paskatos taip pat diskutuojamos – kalbama ir apie žemesnį PVM turizmo sektoriuje, kaip galbūt leisti leisiantį lengviau kvėpuoti šiam sektoriui. Reikia protingo požiūrio, paremto pasitikėjimu ir susitarimu, kad būtų galima naudotis ir turizmo sodybų paslaugomis, svarsto Petras Auštrevičius. Anot jo, pavėluota ir su kultūros sektoriaus atvėrimu. Briuselyje ir per stipriausią pandemijos etapą muziejai išliko atviri, nors reguliuojamas lankytojų skaičius ir renkama informacija apie juos.

“Elektroninė registracija, patikrino tavo dokumentus, ir tave leidžia į muziejų. Aišku, yra labai nedaug žmonių, tikrai ne daugiau negu parduotuvėje, kurios dėl žinomų priežasčių buvo visą laiką atviros, todėl tai ir sudarė galimybę žmonėms šiek tiek atsikvėpti. Ir turizmas yra vienas iš tų, kad atsigauti, pasikrauti gerų emocijų, pamatyti, apsilankyti kažkur. Tai ypač tokio užsidarymo metu turizmas yra kaip ir kultūra, beje, yra labai labai svarbūs sektoriai,” – sako P.Auštrevičius.

Daugiau apie situaciją Lietuvos turizmo sektoriuje, kokios paramos sulaukia įmonės ir kokie galimi ateities sprendimai bei kaip keliauja Europos Parlamento nariai – klausykite ir žiūrėkite daugiau “Europos klubo” diskusijoje – nuoroda į Youtube aukščiau straipsnyje.

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)