Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Luminor Lietuva” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES vidurkis. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.
Ar pastebėjote, kad prasidėjęs šildymo sezonas visiems yra „dzin“? Ir ne tik dėl to, kad šiuo metu turime svarbesnių iššūkių (COVID-19 krizė, Seimo rinkimai, 2021 metų biudžetas), tačiau ir dėl to, kad šildymo kainos šiais metais vėl eilinį kartą sumažėjo, o gyventojų pajamos – išaugo. Nuo 2012 metų šildymo kainos Lietuvoje sumažėjo net 54%, o vidutinis darbo užmokestis – išaugo 88% (žr. grafiką). Įdomu tai, kad šildymo kainų mažėjimas, kurį pagrinde lėmė perėjimas nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje buvo sparčiausias visoje ES (dėl šios priežasties kitose Baltijos šalyse šildymo kainos taip pat mažėjo, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje kainos augo), o gyventojų pajamų augimas – taip pat sparčiausias visoje ES. Atitinkamai, namų ūkių išlaidų dalis, skiriama šildymui, Lietuvoje sumažėjo nuo 4,4% iki mažiau nei 2%, tad, priešingai nei 2012 metais, Lietuvos namų ūkiams šildymo sezonas nebėra tarsi koks su baime laukiamas „Armagedonas”.
Šildymo sezonas Alytuje prasidėjo 2020 spalio 15d. FM99 pašnekovas „Alytaus Šilumos tinklų“ direktorius Mindaugas Nevardauskas
Artėjantis šildymo sezonas – pigiausias pastaraisiais metais
Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus. VERT rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad spalį vidutinė šilumos kaina šalyje turėtų būti beveik 14,6 proc. mažesnė nei prieš metus (4,31 cento už kWh, be PVM). Tačiau, pavyzdžiui, Šakiuose, Kelmėje, Raseiniuose šiluma pabrangs.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad kai kuriuose miestuose kaina gali augti dėl papildomų investicijų. Spalį mažiausiai už šilumą turėtų mokėti Pravieniškių pataisos namų katilinės vartotojai (2,61 cento už kWh su PVM) bei Kauno gyventojai (3,01 cento), o daugiausiai – „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vartotojai (8,29 cento). Kauno vartotojams šiluma spalį, palyginti su pernai spaliu, turėtų pigti 27,5 proc., Vilniuje – 20,4 proc. iki 3,4 cento, Klaipėdoje – 13,7 proc. iki 3,84 cento, Panevėžyje – 11,1 proc. iki 4,49 cento, o Šiauliuose – 0,5 proc. iki 3,89 cento.
Šilumos pigimo priežastis – atpigęs biokuras ir dujos
VERT teigia spalio prognozėse įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas. Tarybos pirmininkė I. Žilienė sako, kad bendrą šilumos kainos mažėjimą daugiausiai lemia biokuro ir dujų pigimas, o kainų skirtumams miestuose įtakos turi ir konkurencija tarp NŠG. V. Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu yra palanku importuoti biokurą iš valstybių, kur medžius užpuolė kenkėjai. VERT į prognozuojamas spalio šilumos kainas įskaičiavo vidutinę rugpjūčio biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kainą, kuri, palyginti su pernai rugpjūčiu, mažėjo 15,65 proc. Dujų kaina per metus smuko 15,52 proc. V. Lukoševičius teigia, kad mažėja ne tik dujų kaina, bet ir jų dalis centralizuoto šildymo sistemoje. Pasak jo, pavyzdžiui, Vilniuje, dujų poreikis mažės dar labiau, nes veiks komunalines atliekas ir biokurą naudosianti Vilniaus kogeneracinė elektrinė.
Alytaus miesto savivaldybės administracija inicijuoja UAB „Alytaus šilumos tinklai“ trijų nepriklausomų valdybos narių atranką. Bendrovės valdyba skiriama 4 metams, kadencijos pradžia – nuo paskyrimo datos.
