Ar tikrai darbdaviai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia? Apie 7% Lietuvos žmonių turi negalią, kiek jų dirba?

Neįgalieji sako, kad iš jų sistemingai atimama „teisė dirbti“, o visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia. Kokios galimybės žmogui su negalia įsidarbinti ir kokios sąlygos Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. 

Klausykite visą laidą

Laidoje: Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas bei  VšĮ “SOPA” vadovė Jurgita Kuprytė. 

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

Visoje Europoje yra daugiau kaip 30 mln. aklųjų ir silpnaregių. Maždaug milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. klausos sutrikimų turinčių asmenų. ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų.  Neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir kyla didesnė rizika, kad neįgalieji taps. O daugelio žmonių tikslios statistikos net ir nėra.

EP Užimtumo komitetas analizavo situaciją

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę pritarė neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje ataskaitai. Ataskaitoje apžvelgiama ES pažanga įgyvendinant JT konvenciją dėl neįgalių asmenų užimtumo srityje arba paprasčiau – kaip pasikeitė situacija ir galimybės įsidarbinti neįgaliesiems Europos Sąjungoje – jeigu jos pasikeitė.

Neįgalieji sako, kad iš jų sistemingai atimama „teisė dirbti“,o visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia. 

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė, sako, kad europarlamentarai akcentuoja darbo vietų pritaikymą ir galimybę tą darbo vietą pasiekti, kalbėta ir apie sankcijas darbdaviams. Anot jos, pavyzdį rodyti turi ir viešosios institucijos tiek ES, tiek ir šalyse narėse.

7% lietuvos gyventojų turi negalią

,,Iš tikrųjų, privalėtume sudaryti tokias sąlygas, kad mūsų neįgalūs žmonės, jeigu jie to, nori, turėtų galimybes dirbti ir dirbti ne tiktai kažkur socialinėj, neįgaliųjų įmonėje tačiau ir atviroje darbo rinkoje, tačiau ta situacija tikrai nesikeičia, tikrai negerėja, ir tiesą, sakant, ypatingai jinai dar blogesnė yra neįgaliems jaunuoliams, neįgalioms moterims,” – kalba europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Anot jos, pastangos šioje srityje reikalingos visoje ES, tiek pritaikant darbo vietas, tiek suteikiant įvairius mokymus, o Lietuvai irgi yra kur pasitempti.

,,Jeigu maždaug 7% Lietuvos gyventojų yra neįgalūs, tai dirbančių yra labai mažas procentas ir, tiesą sakant, situacija nesikeičia,” – sako europarlamentarė.

Ji mini ir pernai pakeistą socialinių įmonių įstatymą, tačiau sako, jog jis visko neišspręs, reikia labiau suinteresuoti darbdavius, kad šie priimtų žmones su negalia, kurie gali dirbti.

,,Tokių pas mus yra iš visų neįgaliųjų Lietuvoje pripažintų apie 70% – darbingo amžiaus neįgaliųjų, o tuo tarpu dirba tikrai labai mažas procentas, gal 20 su viršum procentų, tai tikrai turėtume pasistengti,” – sako V.Blinkevičiūtė.

Tačiau didžioji dalis žmonių turėtų dirbti atviroje darbo rinkoje, o socialinės įmonės veikti labai specifiškai, sako ji.

“Tiesiog tose socialinėse įmonėse turi dirbti labai sunkios negalios, žmonės, kada jie iš tikrųjų niekaip negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dažnai nėra taip, yra tam tikras darbdavių piktnaudžiavimas, ir čia reikėtų, matyt, suaktyvinti veiklą ir tai pačiai darbo inspekcijai, žiūrint kaip veikia tos socialinės įmonės ir kokius žmones, įdarbina,” – atkreipia dėmesį V.Blinkevičiūtė.

Dar vienas akcentas – neįgalieji kartais patys atsisako darbo bijodami, kad neteks tam tikrų išmokų ar garantijų.

,,Čia turbūt reikėtų, kad valstybės narės bendradarbiautų su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis, sėstų prie bendro stalo ir ieškotų sprendimo būdų tam, kad tas neįgalus žmogus iš tikrųjų nebūtų nuskriaustas ir neprarastų finansine prasme, galbūt dėl to, kad jis įsidarbins, ir dėl to jisai dar gali nukentėti. Čia irgi reikia ieškoti tikrai sprendimų,” – sako europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Lietuvoje dirbančių neįgaliųjų skaičiai smarkiai atsilieka nuo Europos

Europoje 50,6 proc. neįgaliųjų turi darbą (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų. Lietuvoje šie skaičiai gerokai atsilieka, sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Neįgaliųjų organizacijų poreikiai skirtingi, tad Lietuvos negalios organizacijų forumas siekia vienyti organizacijas ir kartu aktyviai įtraukti į politikos formavimo procesus, darbą su institucijomis, tam, kad žmonių su negalia ir jų šeimų poreikiai būtų išgirsti ir į juos atliepiama tiek nacionalinėje, tiek savivaldos politikoje. Darbas yra vienas iš tų pagrindinių poreikių, sako LNF vadovė.

,,Dalyvavimas darbo rinkoje yra palyginus žemas, 29% čia buvo iki karantino, iki pandemijos tas procentas, lyginant netgi su europiniu, dabar vidutiniu procentu, kuris yra virš 40%, yra tikrai žemas. Ir žmonės su negalia iš tiesų nepasiekia tos darbo rinkos dėl daugelio priežasčių, dėl išsilavinimo, dėl švietimo sistemos neįtraukumo, dėl infrastruktūros, įvairių problemų, kad ir darbo vieta kartais nepasiekiama ir transporto. Įvairios kliūtys ir infrastruktūros miesto, gyvenamojo būsto irgi kliūtis, neužtikrina žmonėms judėjimo mobilumo,” – kalba Dovilė Juodkaitė.

Problemos Užimtumo įstatyme

Tarp ydingiausiais laikomų dalykų, kuriuos Lietuvos negalios organizacijų forumas bando pakeisti Užimtumo įstatyme, Dovilė mini tai, kad subsidija nukreipta į įmones,  o ne žmogų, socialinės įmonės yra siekiančios pelno privačios įmonės, o didžiausią paramą gauna ne tie, kas turi sunkiausią negalią.

,,Mes jau tikrai kokį dešimtmetį, jeigu ne daugiau, užsiimam advokacija darbo rinkoje, susijusia su Užimtumo įstatymo keitimu ir stiprinimu, tai reiškia, kad Užimtumo įstatyme atsirastų labai aiškios priemonės ir programos įvairių negalių turintiems asmenims. Pavyzdžiui, jeigu Socialinių įmonių įstatyme galimas asmeninis asistentas, gestų pagalba, tuo tarpu Užimtumo įstatymas to nenumato,” – pavyzdį pateikia D.Juodkaitė. 

Noras keisti situaciją yra?

Lietuvoje nauja vyriausybė – kaip visada, keičiantis valdžioms atgija įvairios viltys ir stengiamasi priminti apie dalykus, kurie kartais laukia daugelį metų. Lietuvos negalios organizacijų forumas, kitos organizacijos teigia daugelį metų siekiantys pakeitimų Užimtumo įstatyme. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sutinka, kad neįgalieji vis dar viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje:

,,Bent jau siekis yra, iš tikrųjų, iš esmės peržiūrėti neįgaliųjų integracijos politikos principus ir sukurti specialiems šių žmonių poreikiams tenkinti skirtų socialinių paslaugų paketą,” – kalba ministrės atstovas.

Anot jo, įgyvendinant socialinių įmonių reformą, bus siekiama, kad rastųsi krepšelio principas darbo vietoms finansuoti, pritaikyti personalo mokymams ir panašiai.

,,Ir netgi bus svarstomas klausimas, ar apskritai palikti socialinėms įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui. Pagrindinis principas bus tas, kad jos turi priimti žmogų ne dėl subsidijos, o dėl to, kad žmogus kūrė tam tikrą pridėtinę vertę,” – tikina Tomas Kavaliauskas.

Darbdavių motyvacija įvairi, tačiau valstybinio požiūrio nėra

Norai visada būna gražūs ir geri, tačiau neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. iš jų mano, kad galiojantys teisės aktai yra tinkami siekiant apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos atviroje darbo rinkoje, o 18 proc. iš jų nežinojo, kad jų šalyje galioja teisės aktai, kuriais jie būtų apsaugoti nuo diskriminacijos.

Jurgita Kuprytė -15 metų veikiančios  VšĮ “SOPA” – socialinės įdarbinimo agentūros steigėja ir vadovė.  Klausiame, kokie šansai Lietuvoje įsidarbinti, jei turi negalią? Ar keičiasi darbdavių požiūris (per pvz dešimtmetį)?

,,Lietuvoje labai nemažas skaičius tų, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, ir jie turi labai skirtingas individualias situacijas, ir nuo jų ir priklauso, kokie šansai įsidarbinti, nes labai priklauso ir nuo negalios, ir nuo asmens išsilavinimo, ir nuo patirties, ir panašiai. Kiekvienu individualiu atveju iš tikrųjų tie šansai gali būti skirtingai, bet bet jeigu žiūrėsim šalies mastu, tai faktas, kad labai nemaža dalis žmonių su negalia nedirba ir dirbančiųjų skaičius yra tiktai apie ketvirtadalį iš tų, kurie galėtų dirbti,” – sako J.Kuprytė, nors anot jos, su statistika šioje srityje sunkoka.

Apie motyvaciją, dėl kurios darbdaviai kreipiasi į būtent šią agentūrą, J.Kuprytė pasakoja: ,,Kartais tai yra noras užpildyti laisvas darbo vietas ir kaip alternatyva įprastam įprastam paieškos būdą. Jie galvoja, kad taip pritrauks tiesiog daugiau darbuotojų, tai vienas motyvas, kitas motyvas socialinės atsakomybės, siekio būti atviresne organizacija su atviresne kultūra.”

Valstybinio požiūrio stoka – viena iš didžiausių problemų, o nevyriausybinės iniciatyvos finansuojamos priebėgomis ir veikia tiek, kiek pajėgia. Problema dažnai net ne pats darbas, bet įsidarbinimas, nes priėmimo konkursas ar procedūros yra standartinės, sako  VšĮ “SOPA” vadovė Jurgita Kuprytė, ir tikrai ne kiekvienas gali jose parodyti savo gebėjimus. 

Lietuvai dar tikrai yra ką veikti šioje srityje, Europos Parlamentas prie JT Konvencijos dėl neįgaliųjų teisių  ir šalių pažangos įdarbinant žmones su negalia sugrįš kovo mėnesį. 

Europos klubas: Lietuvai reikia daugiau socialinių būstų ir reikia juos „žalinti“. Diskusijoje – Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas ir Paulius Kunčinas

http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Europos klubas ir socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/EuroposKlubas

“Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Komentarai

komentarai(-ų)