Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Praūžė naujojojo jubiliejinio 30 – ojo Alytaus miesto teatro kūrybinio sezono atidarymas. Kelios dešimtys nuotakų pristatė teatrą, o ištiestas raudonas kilimas kvietė žiūrovą, tarsi patvirtindamas naują šio sezono šūkį – „Vedu tave su meile. Teatras“. Po emocingo sezono atidarymo Alytaus miesto teatre pakilo COM•MOON•A mėnulis.
FM99 studijoje pokalbis su Alytaus teatro direktore Inesa Pilvelyte ir direktorės pavaduotoja teatro plėtrai ir rinkodarai Vida Grišmanauskiene:
Trečioji naktinė teatrinių įvykių sesija šiemet buvo dosni programa ir intelektualia bei tolerantiška ir pozityvia publika. Per visą naktį COM•MOON•A renginius Alytaus miesto teatre aplankė per 700 žiūrovų.
Alytaus miesto teatro direktorė ir festivalio vadovė Inesa Pilvelytė pasidžiaugė, kad naktyje „sutilpo“ per 20 įvairių renginių bei meno reiškinių ir COM•MOON•A subūrė alkaną pažinimo įvairaus amžiaus auditoriją. „Atėjo žmonės, kurie žinojo, kur atėjo ir ką nori pamatyti. Juos domino ir spektakliai, ir performansai, ir kinas, ir poezija… Na, o šių metų perliuku tapo naujose teatro rūsio erdvėse sukurta jauno menininko Pijaus Šematulskio garso ir šviesų instaliacija“. Teatro lankytojas buvo ne tik motyvuotas ir žingeidus, bet ir kultūringas. Po visos nakties vyksmo, teatras buvo pakankamai švarus ir tvarkingas.
Geriausias spektaklis „No way out“
Laužyti iečių dėl geriausio spektaklio vardo šiemet nereikėjo. Speciali jaunųjų teatro mylėtojų komisija: Aistė Rocevičiūtė, Ugnė Baranauskaitė, Laurynas Bagdonas, Martynas Bartnykas, Konradas Pukinskas, įvertinusi visus spektaklius, ankstyvą rytą, „barstydami“ pipirus ant „Kritiko kiaušinienės“ geriausiu paskelbė itin drąsų režisierės Carolinos Ortegos sukurtą spektaklį „No way out“ („Išėjimo nėra“), keliantį klausimus ir dekonstruojtį mitą apie moteriško įvaizdžio kūrimą ir naratyvą. Jaunosios komisijos nuomonei pritarė ir jų kuratorius teatro kritikas Andrius Jevsejevas. Spektaklį kūrė traptautinės aktorių pajėgos, jis pristatytas įvairiose Europos scenose bei festivaliuose.
COM•MOON•A naktyje netrūko puikios nuotaikos ir šypsenų, vertinimų ir pasiūlymų. Jau dabar pradedama ruoštis kitų metų teatrinių įvykių sesijai COM•MOON•A. Iki pasimatymo!
Teatro kritikas Andrius Jevsejevas
Alytaus miesto teatro jau trečius metus organizuojamą naktinę teatrinių įvykių sesiją COM•MOON•A vertinu kaip drąsų jauno teatro žingsnį link publikos, kuriai, galbūt, ėjimas į teatrą kol kas nėra savaime suprantamas laisvalaikio (ir ne tik) praleidimo būdas. Tai yra drąsu keliais aspektais: visų pirma, drąsūs yra renginio organizatoriai, subūrę originalius, savitos estetikos ir prieigos prie žiūrovų ieškančius teatro kūrėjus ir suspaudę juos į super dinamišką naktinę teatrinių patirčių programą; drąsūs yra ir į COM•MOON•A atvykstantys menininkai, suprantantys, kad čia teks „suktis“ neturint pasiruošimui laiko tiek, kiek norisi, o publika, ypač paryčiais, jau bus pavargusi ir nebūtinai tokia geranoriška, kaip norėtųsi; o drąsiausi čia, man regis, yra patys žiūrovai – teatriniai naktinėtojai, drąsiai einantys į kontaktą su tuo, kas nepažįstama, su tuo, kas vienaip ar kitaip provokuoja mąstymą, kelia iššūkius įprastiniam gan konservatyvios mūsų visuomenės keliamam pasaulio ir meno supratimui. Tačiau COM•MOON•A nėra tik drąsus renginys. Tai ir itin gerai organizuotas, metai iš metų augantis ekskliuzyvas, savotiška naktinė teatrinių potyrių orgija, kuri, net neabejoju, bent jau daliai renginyje besilankiusiųjų alytiškių ir miesto svečių taps (o turbūt ir jau tapo) savotišku tramplinu į kartais ne mažiau žaismingą ir pasakišką teatro kasdienybę: ar aktyviai įsitraukiant į teatro kūrybinius ir organizacinius procesus, ar tiesiog vis dažniau įtraukiant teatrą į savo kasdienių kultūrinių poreikių meniu. Bet kokiu atveju, COM•MOON•A skatina bendrauti, pažinti vienas kitą ir greitai besikeičiantį pasaulį. Galiausiai, COM•MOON•A skatina dalyvauti – o tai yra esminė teatro kaip meno rūšies ir kaip konkrečiame mieste veikiančios kultūros įstaigos išlikimo ir klestėjimo sąlyga.
