Klausyti gyvai

13:00 - 13:35

„FM99“ kultūra

Lietuviškas galimybių pasas – gyvenimo palengvinimas ar pinigų išmetimas?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Žaliasis skaitmeninis, COVID19 imuniteto, galimybių – kokių tik pavadinimų neturi dokumentai, turėsiantys palengvinti pandeminį gyvenimą. Kiek ir kokių jų bus, ir kokių reikia? Ieškome atsakymų Europos klube su europarlamentarais Rasa Jukneviciene ir Juozu Oleku bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydre Gaveliene.

Žiūrėkite Europos klubo diskusiją

Gegužės 24 dieną Lietuvoje įsigalios Galimybių pasas, kuris leis verslams dirbti pilnesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu.

Birželį turėtų pradėti veikti europinis kelionių dokumentas, vadintas žaliuoju skitmeniniu pasu, tačiau vėliau pasiūlyta jį pervadinti į COVID19 pažymėjimą. Europos Parlamentas (EP) pasiūlė keisti pavadinimą ir priėmė savo poziciją dėl šio dokumento.

Kai kurios šalys narės, tarp jų ir Lietuva, nenori laukti birželio ir leidžia savo įvairius dokumentus. Tarp europarlamentarų nuomonių irgi įvairių – vieni sako, kad joks galimybių pasas neduos naudos, kol nebus paskiepyta dauguma, kiti, kad nereikia lietuviško atskiro dokumento, palaukim savaitę ar dvi ir iškart turėkim bendrą, treti, kad reikia ir vieno, ir kito dokumento, nes jų paskirtis ne ta pati. 

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad kartais daroma esminė klaida, galbūt neįsigilinus: “Labai aiškiai apibrėžta, kad europinis dokumentas niekaip negalios valstybių viduje daugiau. Jis yra skirtas tik tam, kad valstybių narių piliečiai galėtų laisvai keliauti.  Dėl vidaus galiojimo, ar eiti į klubą, ar tai eiti į renginį, ar į kavinę pavalgyti, ar kažkur kitur, nacionalinės valstybės visos turės priimti savo nacionalinius dokumentus, ką labai gerai, kad dabar jau mūsų, vyriausybė ir daro.”

Anot jos, kai Lietuva turės patvirtintą savo Galimybių paso tvarką, tuomet tereiks integruoti į europinį dokumentą. Be to, nacionalinės valstybės turi pasirengti ir tam, kad , duomenys apie žmonių pasiskiepijimą, apie tai, kad jie yra pasidarę testą, kad turi antikūnių ir yra persirgę –  jie bus nacionalinių valstybių duomenų bazėse.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad labai svarbu turizmo paslaugų tiekėjams tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje, yra užtikrinti klientų saugumą. Anot jos, Galimybių pasas suteiks žymiai platesnes galimybes atostogoms, poilsiui ir visoms paslaugoms Lietuvoje, ir to labai reikia.

“Mes žinome, kad Europoje pasiekti bendro sprendimo ir biurokratiniais metodais dažnai užtrunka, ir jeigu mes lauksime, tai gali būti taip, kad mes prarasime pusę atostogų sezono, nes Lietuvoje tikimasi mūsų galimybių dokumentą įgyvendinti žymiai anksčiau, tai yra gegužės mėnesį.” – sako Ž.Gavelienė.

Kita vertus,  ne visi keliauja po pasaulį, ir ne visiems reikia to “žaliojo” paso, tačiau paslaugomis Lietuvoje naudosis daug daugiau žmonių.

“Ar tai būtų ekskursija, ar tai būtų sveikatinimas, ar tai būtų išvyka po dvarus, tikrai reikia to galimybių dokumento, ir tai tikrai padės užtikrinti ne tik saugų naudojimąsi paslaugomis, bet ir paskatins skiepytis.” – tikisi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Europos Parlamento pozicija dėl šio kelionių dokumento yra suformuota, kad toks skaitmeninis arba popierinis dokumentas įrodytų, kad asmuo persirgo COVID-19, pasiskiepijo arba turi neigiamą testo rezultatą. EP siūlymu skiepijimo pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.). 

Vakcinos pagal dabar esančią situaciją, galiotų tos, kurios yra registruotos Europos vaistų agentūros arba Pasaulio sveikatos organizacijos. Taip pat šis dokumentas turi būti nemokamas visiems piliečiams. 

Taip pat neatsakyti klausimai, kiek testai turi kainuoti, nes tai labai skiriasi šalyse – testavimą siekiama kiek galima labiau atpiginti. Taip pat keliamas nediskriminavimo klausimas, kad nebūtų atskirti žmonės nenorintys ar negalintys skiepytis, tačiau tokiu atveju gelbsti testavimas  Tarp diskusijų dar ir testo galiojimo laikas.  

Svarbiausia, Ž. Gavelienės manymu, šalims susitarti ir suvienodinti Europoje sienų kirtimo taisykles, kurios tikrai skiriasi.

“Kitas dalykas – matome, kad bet kuriuo atveju žaliasis pasas bus, tačiau vyksta šalių susitarimai, burbulai, tai reiškia, Lietuvai reikia irgi eiti link to. Mums būtinas yra Baltijos burbulas, dar iki pasirodant žaliajam pasui, pažiūrėkime  – Vengrijos susitarimai su kitomis šalims irgi yra burbulai vadinami, taigi Lietuva turi siekti iššokti kaip galima greičiau į turizmo žemėlapį, nes laimės tie, kurie bus pirmieji.” – sako turizmo sektoriaus atstovė.

Nemažai šalių jau taiko įvairius vidinio naudojimo dokumentus. Danai jau senokai naudoja Koronapasą vidinėms reikmėms gana plačiai, Prancūzija bando savo sertifikatą skrydžiams į Korsiką, austrai žaliąjį pasą ketina paleisti nuo gegužės 19 dienos, Ispanija nuo birželio 9 įsileis skiepytus turistus su tokiu dokumentu ar kitokiu. Jungtinė Karalystė nori įsileisti užsieniečius nuo gegužės 17, Švedija, Italija ir Vokietija eina panašiu keliu, Lietuva taip pat. Izraelis beje, jau seniai išbandė tokį dokumentą. Kaip vėliau visi dokumentai derės tarpusavyje, kitas klausimas, tačiau eksperimentų, iš kurių galima matyti, kaip kas veikia.

Dar vienas klausimas skirtingo sudėtingumo šalyse – kaip tokį skiepų dokumentą gauti. Lietuva turi e-sveikatos sistemą, kuria naudotis paprasta, tačiau ne visose šalyse tokie sprendimai yra. Visgi Europos Parlamento pozicija, kad tas dokumentas turėtų būti ir elektroninis, ir popierinis. 

Europarlamentaras Juozas Olekas nėra tikras, ar reikia Lietuvai įvedinėti atskirą Galimybių pasą.

“Tai aš nelabai matau tos prasmės, savaitės ar dviejų skirtingų įkurti lietuvišką, sumokėti didelius pinigus. Ir dar, sakykim, mes, kurie būsime pasiskiepiję Briuselyje, vėl vėl neturėsime informacijos apie tai.” – sako J.Olekas. Anot jo, nieko nekuriant galima naudoti informaciją, kuri prieinama ir dabar, e-sveikatoje ar kortelėse, kuriose pažymėta, kad žmogus paskiepytas. Jis sako, jog paskiepyti žmonės yra registre.

“Mes girdime iš Europos Komisijos ir šalių, kad birželio pirmąją jau turėsime (ES dokumentą), lietuvišką, girdžiu, kad gegužės 24 d. apie lygiai savaitę juos skiria, bet man, kaip suvalkiečiui, ir ta kaina, man atrodo, gali būti svarbi.” – svarsto europarlamentaras.

Jam nerimą kelia ir tai, kad lietuviai patys pasiskiepiję kitoje šalyje, gali neturėti galimybės naudotis Galimybių pasu.

Rasa Juknevičienė nesutinka ir sako, kad tai abai lengvai išsprendžiamas klausimas. “Tikrai jeigu Juozo neįrašys, aš tai Lietuvoje pasiskiepijau, bet jeigu jau tavęs neįrašo, tai nebūtinai reikia stabdyti galimybes kitiems”.

“Na elektroninio paso įdiegimui Europos Sąjunga skyrė lėšas, o lietuviško paso įdiegimui tų lėšų neskiria, tam pačiam dokumentui, du kartus panaudosime lėšas, kurias būtų galima panaudoti kad ir verslui paskatinti. Tai vietoj to, kad paskatiname ir kompensuojam galbūt žmonėms praradimus, mes dabar dubliuojantį dokumentą darom”, – savo nuomonės neatsisako J.Olekas.

Diskusijos tęsinį klausykite Europos klube!

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...

Didžiulis gaisras Vilniuje: dega automobilių sąvartynas, raginama vengti buvimo gryname ore.

„Manau, kad absoliuti laisvė neegzistuoja, ypač aktoriaus gyvenime. Jei nori laisvės – į teatrą n...