Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Europos klube – apie žiniasklaidos situaciją ir laisvo žodžio problemas Europoje. Vengrija jau senokai garsėja savo „įdomesniais” sprendimais, Lenkija taip pat, Slovėnija pastaruoju metu vis daugiau atkreipia dėmesį į save
Kas darosi Europoje? Apie tai „Europos klubas” diskutavo su EP biuro Lietuvoje vadove Daiva Jakaite ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.
Didžiausios problemos – Vengrijoje ir Lenkijoje
Europarlamenatrams kelia nerimą daugybė dalykų pradedant nuo žiniasklaidos laisvės ribojimo įvairiomis primonėmis iki dezinformacijos ir žiniasklaidos vartojimo raštingumo.
Pirmieji įvykiai, atkreipę Europos Parlamento dėmesį į žiniasklaidos laisvę buvo tragiški – 2017 metų spalio 16 dieną Maltos žurnalistės žūtis ir po keturių mėnesių nužudytas žurnalistas Slovakijoje, primena D.Jakaitė.
Daugiausiai problemų kelia teisės viršenybės principas Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, kuris nėra įgyvendinamas be žiniasklaidos laisvės. Tačiau nerimą kelia situacija ne tik tose valstybėse, bet ir nemažoje dalyje kitų.
“EP priėmęs ne vieną rezoliuciją, kuriose ragina ir Europos Komisiją sukurti žiniasklaidos veiksmų planą, kviečia valstybes nares užtikrinti tiek visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, tiek skaidrią pagalbą ir paramą komercinei žiniasklaidai, tiek žiniasklaidos savininkų atskleidimą, kad nebūtų didelių koncernų, kurie verslo interesus vykdo per įsigytas žiniasklaidos priemones. Galų gale mes dabar pandemijos sąlygomis žiūrime į tai, kad yra kova su dezinformacija ir propaganda tampa vienu iš pagrindinių tikslų, bet be laisvos žiniasklaidos tai neįmanoma,” – EP siūlomas priemones vardija D.Jakaitė.
Dar vienas itin svarbus dalykas – reklamos rinka, kuri šiek tiek reguliuojama ES teisės aktais, bet ne viskas patenka į ES jurisdikciją, nes yra pasauliniai žiniasklaidos gigantai, kurių negalima sureguliuoti ES. Australijai pabandžius tai padaryti, Australijos naujienos buvo blokuotos Facebook’e.
Remiantis „Reporteriai be sienų” (RSF) 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksu, Vengrija ir Lenkija patenka į „oranžinę zoną”, kuri simbolizuoja nerimą keliančią spaudos laisvės padėtį. Slovėnija vis dar yra geltonojoje zonoje, 32-oje vietoje pasauliniu mastu – iš 180 valstybių, tačiau iš dalies taip yra todėl, kad 2020 m. reitingas jau buvo patvirtintas, kai praėjusį rudenį žiniasklaidos nepriklausomybė šalyje pablogėjo.
Lenkija užima 62 vietą (trimis pozicijomis žemiau nei pernai), o Vengrija (dviem pozicijomis žemiau nei 2019 m.) yra 89 ir tai net žemiau už Honkongą, kuriame žiniasklaidą reguliuoja Kinijos komunistų partija. Beje, Lietuva, netoli nuo Slovėnijos – 28.
Žiniasklaidą persekioja silpni lyderiai
„Teisine prasme, mano galva, senokai sudėlioti unikalūs pasauline prasme principai, į kuriuos visi žiūri,” – sako D.Radzevičius. Tačiau anot jo, „ir gražiausioj pievelėj atsiranda piktžolių” – kas atsitiko su atskirom valstybėm, tai žodžio laisvė nukenčia pirmoji, kai kalbama apie prastą politinę kultūrą,”.
“Tik lūzeriai, o ne lyderiai persekioja žiniasklaidą”, – sako LŽS pirmininkas. – “Silpni politiniai lyderiai, kurie bijo kritikos, bijo diskusijos, yra tokie nekantrūs, kad matyt kartais reikėtų psichologų paramos”.
Tuomet ir ieškoma, kaip kritikų balsus užtildyti. Minėtos trys valstybės nėra unikalios, kiekvienoje ES valstybėje galima rasti politikų, kurie mielai “prikirptų” laisvą žodį – ir Lietuva ne išimtis, tiesa, dažniau jie ne valdančiojoje pozicijoje.
„Tik truputėlį mažiau esam pilietiškai aktyvūs, mažiau reikalaujam iš savo politikų, tik norime, kaip Lietuvoje mėgstama sakyti, “tvirtos rankos” ir kuo mažiau diskusijų, o kuo daugiau “greitų darbų”, tai dalis politikų tuo pasinaudoja. Yra žmonių, kurie nenori mąstyti ir skirti laiko rimtų problemų sprendimui, ir duoda mandatą tokiems politikams spręsti visas gyvenimo problemas lengvais sprendimais. Ir lengviausias būdas tai padaryti – pirmiausia užtildyti kritikus. ” – sako LŽS pirmininkas.
“Lietuvos padėtis vis dar yra labai gera. Lietuva kartais yra kaip rožė mėšlyne – mes iš tikrųjų žydim su savo žodžio laisve, mums pasisekė, kad turim tokią situaciją, nes mūsų kaimynams Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje ne taip (pasisekė),” – primena D.Radzevičius. Viskas nėra labai blogai, tačiau yra nerimą keliančių dalykų
Situacija ES tęsiasi ne pirmus metus, jau 2018 m. rugsėjo mėn. EP pareikalavo, kad ES Taryba imtųsi priemonių užkirsti kelią Vengrijos valdžios institucijoms pažeidinėti ES pamatines vertybes. 2017 m. gruodį Europos Komisija (EK) paragino ES imtis veiksmų dėl galimos grėsmės Lenkijos teismų nepriklausomumui, o 2018 m. kovą priimtoje rezoliucijoje EP pritarė, kad šalyje iškilo grėsmė teisės viršenybei, nuo tada situacija tik blogėjo.
Žurnalistas iš Vengrijos Zoltan Gyevai „Europos klubui” apibūdino situaciją šioje šalyje: “Padėtis dar niekada nebuvo tokia bloga, nes propagandą gausiai finansuoja ir vertikaliai integruota valstybinė žiniasklaida, kurią stipriai kontroliuoja vyriausybė, o nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vis labiau kovoja iškreiptoje reklamos rinkoje ir patiria vis didesnį spaudimą.”
Vengrijoje nepratęsta licencija populiariai nepriklausomai radio stočiai Klubrádió , kritikavusiai Orbano valdžią, Lenkijoje siūlomi papildomi mokesčiai nepriklausomos žiniasklaidos reklamai, Slovėnija nutraukė finansavimą naujienų agentūrai ir atleido jos vadovą. Čia be kitų nuolatinių veiksmų, kuriuos patiria nepriklausoma žiniasklaida šiose šalyse.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ramiai pareiškė, kad 80 proc. Lenkijos žiniasklaidos „priklauso mūsų priešams”. Plačiai taikomas SLAPP, Gazeta Wyborzha priskaiciuoja per 50 tokių bylų, kurios keliamos tik tam, kad užpilti popieriais ir nepalikti jėgų nei laiko niekam kitam.
Kokius įrankius turi ES?
Ar teisės viršenybės principas galiausiai gali būti pritaikytas? Teisės viršenybės principas pirmiausia reiškia nepriklausomą teismų sistemą ir kiekvieno piliečio teisę apsiginti nuo bet kokių teisės pažeidimų, tame tarpe ir žiniasklaidos teisė apsiginti nuo bandymų suvaržyti jos laisvę, dažnai naudojamą terminą aiškina EP biuro vadovė.
Įgyvendinti teisės viršenybę yra kiekvienos ES valstybės pareiga, nes ES teismas užsiima tik tais dalykais, kuriuos reglamentuoja ES, tačiau teisinės sistemos kiekvienoje valstybėje yra atskiros ir skirtingos. Tačiau įsipareigojimus ES prisiėmė kieviena valstybė stodama – savanoriškai.
Vienas iš konkrečių pavyzdžių, kuriuos mini D.Jakaitė – pranešėjų apsaugos principas. Piliečiai, kurie turi turėti kanalą valstybės institucijoms pranešti apie įvairius neteisėto veikimo būdus jų organizacijoje ir turi būti išsaugotas jų anonimiškumas, jie turi susilaukti visokeriopos apsaugos.
Didžiausios diskusijos dėl teisės viršenybės principo vyko diskutuojant dėl ES ilgalaikio biudžeto 2017 – 2020 metais ir vienas sunkiausių diskusijų klausimų – teisės viršenybės principo laikymasis gaunant ES paramą. Nors dėl to nubalsavo didžioji dauguma ES valstybių, buvo priimtas reglamentas biudžeto patvirtinimui, tačiau septynmečiam biudžetui turi pritarti visos šalys narės. Tad kai kurios nujausdamos, kad principas gali būti pritaikytas joms, prieštaravo ES biudžeto tvirtinimui, kas reikštų finansavimo problemas. Kompromisas buvo toks, kad EK turėjo priimti taisykles, kaip tą principą taikyti, o kai kurios šalys kreipėsi į teismą dėl priimto reglamento galiojimo. Tad žingsniai pamažu daromi, tačiau tai vyksta pirmą kartą, todėl diskusijos sudėtingos.
Visada išlieka tikimybė, kad situacija šalyse išsispręs su kitais rinkimais, tačiau be laisvos žiniasklaidos rinkimai negali būti laisvi, kuomet girdima tik viena nuomonė, sako D.Radzevičius.
Viskas kas būtina valstybėms, ES seniai padaryta, mano pašnekovas, instrumentai sukurti, tereikia juos naudoti. LŽS pirmininkas meta akmenėlį ir į žurnalistų daržą, kurie sutinka dirbti tokiomis sąlygomis, o vartotojiška kultūra skatina žmones balsuoti už tuos politikus, kurie žada daugiau pinigų ar pensijų, o ne tvarių sprendimų.
“Turime ir mes kokį nors Druskininkų atvejį, kur ponas meras ne kartą viešai yra iškoneveikęs kritikus, ir ne tik žurnalistus, ir oponentus, kad jie trukdo jam dirbti ir gyventi, ir, ne visiems gyventojams, bet daliai žmonių, vertybės, kurios yra vienoj lėkštelėj, ir vertybės, kurios yra kitoj, na, kad gal meras stabiliai dirba kažkaip, bet nepaiso kitų nuomonės, žmonėms kartais tinka”, – vietinį pavyzdį primena D.Radzevičius.
Vienas iš būdų kovoti su nepriklausoma žiniasklaida – nutraukti finansavimo šaltinius, tai daroma ir Lenkijoje, ir Vengrijoje, kur netgi pandemijos metu užsakymai nukreipiami tik į draugišką žiniasklaidą – panašiai vyksta ir Lietuvoje, sutinka D.Radzevičius.
Daugiau klausykite Europos klubo diskusiją.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
- FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
- Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
- Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
- Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį
