Dalykinis Lietuvos gimnazijų reitingas

Dalykinis gimnazijų reitingas padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant. Išskyrėme po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus . FM99 pasakoja Jonė Kučinskaitė, žurnalo REITINGAI žurnalistė pokalbyje apie gimnazijų reitingus, taip pat pradinių mokyklų ir progimnazijų bei kolegijų vertinimai ir savivaldybių reitingai.

 Paaiškėjo, kad Lietuvių kalbos geriausiai mokinius išmoko Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.

Anglų kalbą stipriausiai moko: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Klaipėdos licėjaus mokytojai.

Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma pedagogai. Net 10 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Plungės „Saulės“ gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Rokų gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Veisiejų S. Gedos gimnazija, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą 2019 m. laikė 42 šalies mokyklų abiturientai, o sėkmingiausiai – šimtukais – išlaikė net 12-os gimnazijų abiturientai: Kauno jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių J. Janonio, KTU gimnazijos, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Jonavos J. Ralio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos. Tiesa, kiekvienoje šių mokyklų vokiečių kalbos egzaminą arba tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą laiko nuo vieno iki vos keleto abiturientų.

Prancūzų kalbos VBE laikė tik 9-ių šalies gimnazijų abiturientai. O geriausiai šį egzaminą išlaikė Vilniaus licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai.

Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnzijos, Klaipėdos licėjaus ir Vilniaus licėjaus pedagogai.

Matematikos: Vilniaus licėjaus, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos pedagogai.

IT: VBE sėkmingiausiai išlaikė: Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Vilniaus

Jono Pauliaus II gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos dvyliktokai.

Fizikos: Klaipėdos licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos abiturientai.

Chemijos: VBE sėkmingiausiai išlaikė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos abiturientai.

Biologijos geriausiai išmokė Kauno dailės gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos mokytojai.

Geografijos VBE sėkmingiausiai išlaikė: Vilniaus licėjaus, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai.

Šių metų dalykinio gimnazijų reitingo išskirtinumas – kai kurių privačių mokyklų ženklus išsiveržimas į priekį. Pirmiausia, tai Klaipėdos licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos. Šių mokyklų pedagogai, tiesa, ir anksčiau sėkmingai parengdavo mokinius VBE, bet šiais metais šias mokyklas matome jau net keletoje krypčių patekus ne tik į geriausiųjų dešimtuką, bet ir iš pirmojo trejetuko išstūmus kai kurias elitines šalies gimnazijas.

Svarbu pabrėžti tai, kad skirtumai tarp skirtingų mokyklų mokinių pasiekimų skiriasi kartais – 5-7 kartus.

Matyt, šių mokyklų sėkmė bei tėvų pasitikėjimas sėkmingai veikiančiomis kai kuriomis privačiomis mokyklomis bei nusivylimas kai kuriomis savivaldybių ir valstybinėmis mokyklomis lemia didžiulį privačių mokyklų bumą. Šiuo metu Lietuvoje yra jau per 70 privačių mokyklų. Ir šitai, beje, yra pakankamai rimtas verslas: bent keturių privačių mokyklų pajamos (kaip rodo „Registrų centro“ duomenys) 2018 m. viršijo 1 mln. Eurų, tai yra svyravo nuo 1,45 mln. eurų iki 5 mln. eurų.

Beje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugėja mokinių, kurie į mokyklas ateina tik gauti formalaus įrašo, kad lankė ir baigė formalaus švietimo įstaigą. Bet čia jie nebesiugdo, tik ilsisi. Tikrasis jų mokymasis vyksta po pietų – mokytojų korepetitorių butuose bei įmonėse. Didmiesčių mokyklų direktoriai šią tendenciją vadina „tiksinčia bomba“.

36 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau kaip po vieną korepetitorių. Tai parodė dar prieš dvejus metus Valstybės kontrolės atliktas reprezentatyvus tyrimas, į kurio klausimus atsakė 1167 įvairių šalies regionų bei vietovių tėvai.

O štai šiemet kovą paskelbtas kitas korepetitorių masto tyrimas, kurį atliko Vyriausybės strateginis analizės centras rodo, kad mokinių, turinčių repetitorius skaičius dar padidėjo. Šiuo metu jau net 40 proc. šalies mokinių turi papildomus mokytojus.Ypač šios paslaugos populiarios sostinėje tarp baigiamųjų klasių mokinių.

Net 47 proc. vilniečių dvyliktokų mokosi pas korepetitorius.

Kitose šalies savivaldybėse, anot Vyriausybės strateginio analizės centro analitikų, korepetitorių paslaugomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų. Ir kuo mokinio metinio trimestro rezultatai aukštesni, tuo daugiau repetitorių jis turi. Pas papildomus mokytojus po pamokų mokosi pusė visų „devintukininkų“ ir „dešimtukininkų“. Tarp „septintukininkų“ ir „aštuntukininkų“ repetitoriai jau mažiau paklausūs, šiame akademinių pasiekimų lygmenyje papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi tik 38 proc. moksleivių. O štai silpniausiai besimokantys vaikai retai – tai yra tik kas penktas – naudojasi papildomų mokytojų paslaugomis.

Taigi, panašu, kad aukštus pasiekimus apsprendžia ne tik mokinio gebėjimai, o ir turtinė tėvų padėtis: labiau išsilavinusios ir pasiturimai gyvenančios šeimos labiau motyvuoja vaikus siekti žinių, o ir dar samdo jiems repetitorius ir šitai sudaro prielaidas šių šeimų vaikams pasiekti aukštesnių rezultatų. O štai žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių pajamų šeimos ne tik mažiau aiškina vaikams apie mokslo svarbą, bet ir yra nevisada pajėgios pagelbėti vaikui mokantis, be to, neišgali nusamdyti repetitorių, taigi, jų atžalų pasiekimai sukasi tik apie 6 balus ar ir žemiau.

Valstybės kontrolės tyrimas rodo, kad beveik ketvirtadalis – 24 proc. – visų šalies mokinių tėvų samdytų papildomus mokytojus atžaloms, bet neturi tam lėšų.Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad tradicine mokykla nusivylę tėvai slapčia renkasi namų mokymą. Jau daugiau nei 200 mokyklinukų mokosi namuose, nors šie vaikai ir nėra pasiligoję, o mokymas namuose iki šiol dar nėra įteisintas. Tėvų netenkina tiek prastas akademinis lygis, tiek aukštas patyčių mastas.

II: Mokyklos, kurios ugdo mokinius visapusiškai.

Pirmą kartą pažvelgėme į tai, kurios mokyklos ugdo mokinius visapusiškai, tai yra geri ne tik mokinių vienos srities, pavyzdžiui, sporto ar tik meninio skaitymo, arba tik matematikos pasiekimai, bet visų disciplinų: nuo menų ir sporto iki akademinių dalykų. Deja, tokių mokyklų šalyje tėra vos keliasdešimt.

III: Savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus.

Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2019 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių reitingą. Jis, deja, rodo, kad netolygumai tarp savivaldybių pagal mokinių pasiekimus, vis didėja. Kai kurios savivaldybės ištisus dešimtmečius nieko nedaro, kad mokinių pasiekimai gerėtų. Iš 60-ies savivaldybių geriausi mokinių pasiekimai (pirmas skaičius rodo savivaldybės reitingo vietą 2019 m., o antrasis (skliaustuose) pernai, 2018 m. Vieta:

2019 m. 2018 m.

1 (2) Kauno miestas

2 (1) Vilniaus miestas

3 (4) Palanga

4 (29) Kaišiadorių r.

5 (7) Klaipėdos miestas

59 (46) Skuodo r.

60 (60) Neringa

IV.Olimpiadų reitingas.

Tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria: Alytaus Sakalėlio pradinė mokykla, Panevėžio r. Dembavos progimnazija, Pradinė mokykla „Žiniukas“ Vilniuje, Vilniaus vaikų meninės studija „Diemedis“, Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.Tarp progimnazistų daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų: Valkininkų gimnazijoje, Vilniaus progimnazijoje „Magis“, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Klaipėdos licėjuje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse: Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje, Kauno jėzuitų gimnazijoje bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Na, o tarptautinėse olimpiadose sėkmė dažniausiai lydėjo: Mažeikių M. Račkausko, Panevėžio J. Balčikonio ir Kretingos pranciškonų gimnazijos mokinius. Jie tarptautinėse olimpiadose Lietuvai pelnė aukso medalius.

V. : Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas.

Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus vertinome pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių svorį – net 30 taškų suteikėme darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 10 d. – spalio 1 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė “Prime consulting”, kuri apklausė 2192 darbdavius iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

Skirtingų sektorių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų bei kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei buvo prašoma įvertinti šių krypčių, skirtingų kolegijų alumnų darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba dvi kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.Dar svarbu pabrėžti, kad tais atvejais, kai konkreti studijų kryptis yra vykdoma tik vienoje kolegijoje, respondentai vertino alumnų žinias ir gebėjimus dešimties balų skalėje. Kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai. Kitaip tariant, visų darbdavių buvo prašoma įvertinti tik įdarbintų jų sektoriaus atstovų žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

Dar dešimt taškų buvo atiduoda realiam darbdavių elgesiui, tai yra: kiek kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventai uždirba bei kaip jiems sekasi darbintis. Vertindami darbdavių elgesį, rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro (“Strata”) duomenimis. Sudarydami reitingą analizavome, kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2017 m. laidos alumnams (5 taškai reitingo svorio) bei kokius atlyginimus gauna tos krypties 2017 m. laidos absolventai.

Tiesa, kadangi “Strata” nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, prie keleto krypčių nėra duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams bei, kokius atlyginimus jie gauna.Kitas šio vertinimo kriterijus: koks visų 2019 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis (šiam kriterijui tradiciškai suteiktas 20 taškų svoris).

Dar vienas aktualus parametras – kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų. Kuo tokių studentų daugiau, tuo tikėtina bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui taip pat suteiktas 20 taškų svoris. Kitas aktualus kriterijus – su kokiu žemiausiu balu 2019 m. į konkrečią studijų kryptį buvo priimti jaunuoliai (ir šiam parametrui taip pat buvo suteiktas 20 taškų svoris).

Visi šie trys duomenys, liudijantys kiekvienos aukštosios mokyklos kiekvienos krypties alumnų lygį, yra pateikti Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).Dar keletą parametrų pateikiame tik skaitytojų dėmesiui: kiek iš viso buvo priimta pirmakursių į kiekvienos aukštosios mokyklos konkrečią studijų kryptį bei kiek konkreti aukštoji mokykla siūlo vertinamos krypties studijų programų, taip pat, kaip Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai įvertino kiekvienos aukštosios mokyklos vertinamos krypties studijų programas. Šie duomenys nebuvo vertinami.Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimą vertinome pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes darbdaviai atskirai vertino universitetų ir atskirai kolegijų alumnus.

Vilniaus kolegija šiemet yra pirma 19-oje (pernai buvo 17-oje, o užpernai pirmavo 18-oje) vertintų studijų krypčių.

Kauno kolegija šiemet pirma yra 12-oje (pernai pirmavo 14-oje, užpernai 15-oje) vertintų studijų krypčių.

Kauno technikos kolegija pirma trijose (pernai pirmavo dviejose, o užpernai 4-iose) vertintose studijų kryptyse.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 2-ose (pernai pirmavo 4iose, užpernai 2-ose) studijų kryptyse.

Vilniaus dizaino kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) vertintose studijų kryptyse.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla trečius metus pirmauja dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) studijų kryptyse.

Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja vienoje (pernai ir užpernai pirmavo 2-ose) studijų kryptyje.

Šiaulių valstybinė kolegija, kaip ir pernai pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.

Panevėžio kolegija pirmauja vienoje iš visų vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

VI. Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas.

Jis buvo sudarytas vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir ankstesniais metais: Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, 2019 m. rugsėjo 10 d. – spalio 1 d. apklausė 2192 darbdavį iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų bei kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei buvo prašoma įvertinti šių krypčių, skirtingų universitetų alumnų pasirengimo darbui kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba du universitetus, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

O tas studijų kryptis, kurios yra dėstomos tik vienoje aukštojoje mokykoje, respondentai vertino dešimties balų skalėje.Kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai.Darbdavių nuomonė sudarė 30 nuošimčių viso svorio.

Dar dešimt taškų buvo atiduoda darbdavių elgsenai, tai yra: kiek kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties absolventai uždirba bei kaip jiems sekasi darbintis. Vertindami darbdavių elgesį rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro (“Strata”) duomenimis: kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2017 m. laidos alumnams. Tam suteikėme 5 taškus viso reitingo svorio. Taip pat rėmėmės “Strata” duomenimis, kokius atlyginimus gauna konkrečios krypties 2017 m. laidos absolventai; šį paramentrą taip pat vertinome 5 taškais.

Tiesa, kadangi “Strata” nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, prie keleto krypčių nėra duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams bei kokius atlyginimus jie gauna.

Kitas kriterijus: koks buvo visų 2019 m. vasarą priimtų pirmakursių balo vidurkis (šiam kriterijui suteiktas 20 taškų svoris). Iš šio parametro galima pamatyti: jei 2019 m. būtumėte pasirinkę studijuoti norimą studijų kryptį konkrečiame universitete, tai pirmame kurse būtumėte sėdėję, būtent, su tokio lygio studentais.

Dar vienas būsimiems studentams ir jų tėvams aktualus parametras – kiek, anot LAMA BPO, konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų). Kuo tokių studentų daugiau, tuo tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui taip pat suteiktas 20 taškų svoris.

Kitas stojantiesiems aktualus kriterijus – su kokiu žemiausiu balu į konkrečią studijų kryptį 2019 m. buvo priimti jaunuoliai (ir šiam parametrui taip pat buvo suteiktas 20 taškų svoris). Atkreipiame dėmesį, kad net keletas universitetų ignoravo priėmimo į universitetus slenksčius ir dalį studentų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas priėmė su žemesniu balu nei buvo LURK sutaręs su ŠMSM ir LAMA BPO.

Reitinge stojantieji taip pat ras LAMA BPO duomenis, kiek iš viso į kiekvieno universiteto konkrečią kryptį buvo priimta studentų bei kiek toje kryptyje vykdoma studijų programų. Šių parametrų nevertinome. Jie pateikiami tik skaitytojų žiniai.Tiesa, čia nėra įtraukti tie jaunuoliai, kurie į universitetus buvo priimti ne per LAMA BPO, o per vadinamą tiesioginį priėmimją, kuris paprastai vyksta tuo metu, kai baigiasi visi trys oficialiaus priėmimo etapai.

Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad į Lietuvoje veikiančius nevalstybinius universitetus bei kitų šalių universitetų padalinius stoja dauguma kitų šalių jaunuolių; bet jie paprastai čia stoja ne per LAMA BPO sistemą, o teikdami stojimo dokumentus pačiai aukštajai mokyklai tiesiogiai, tad pavyzdžiui, EHU, LCC Tarptautinio universiteto bei Balstogės universiteto filialo Ekonomikos – informatikos fakulteto Vilniuje duomenys apie priimtus studentus atspindimi nepilnai. Bet kadangi jaunuolių, ypač stojančių į šiuos universitetus iš trečiųjų šalių, stojamąjį balą sudėtinga palyginti su Lietuvos gimnazistų stojamaisiais balais, šių pirmakursių balai nebuvo lyginami.

Skaitytojų dėmesiui taip pat pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vertinimai: ko vertos kiekvienos konkrečios krypties studijų programos.

Vilniaus universitetas yra pirmas 30-yje (pernai 29-iose, užpernai 26iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Kauno technologijos universitetas pirmas yra 14-oje (pernai buvo 12-oje, užpernai – 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra 5-iose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse (pernai LSMU pirmavo taip pat 5-iose, o užpernai 4-iose kryptyse).

Be to, LSMU pirmauja dar ir keturiose vientisųjų studijų programų kryptyse.

Klaipėdos universitetas yra pirmas 2-ose (pernai buvo 5iose, o užpernai taip pat pirmavo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 7-iose (pernai buvo 8iose, užpernai pirmas buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 7-iose (pernai jis pirmavo 4-iose, o užpernai pirmas buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 4-iose (pernai pirmavo 3-ose, užpernai pirma buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 2-ose (pernai pirmavo 4iose, o užpernai pirmas taip pat buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus dailės akademija pirma 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai bei užpernai) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

VII.Dalykinis universitetų magistrų reitingas.

Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą buvo svarbu žinoti ne tik, ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, o darbdavių nuomonei suteikėme 40 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), dar 10 taškų padalijome absolventų įsidarbinimui ir gaunamam atlyginimui, kuris pateiktas, remiantis “Strata” absolventų įsidarbinimo įrankiu; bet dar buvo svarbu ir atkreipti stojančiųjų dėmesį į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.

Vertindami universitetų moksliškumą rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2017 m. ekspertiniu vertinimu. Analizavome, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turėjo darbų, kurių ekspertinio vertinimo įvertis lygus arba didesnis už 2, dalių suma (dkp >/ 2).

Moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas bei parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tik skaito teorines paskaitas. Universitetų moksliškumui buvo suteiktas 30 taškų svoris.

Dar vienas šio vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne. Šis kriterijus dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą bei lygį. Šį parametrą vertinome 20 taškų. Ir vėlgi palyginimui pateikiame SKVC atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

Atkreipiame dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos krypčių studijos yra vientisosios, tai yra, po maždaug šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jas vertinome kiek kitaip.Vertindami medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos studijų kryptis rėmėmės tiek dalimi kriterijų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis, tiek dalimi kriterijų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis.

Na ir paaiškėjo, kad kalbant apie magistrantūros studijas

VU yra pirmas 34iose (pernai taip pat pirmavo 34-iose, o užpernai pirmas buvo trisdešimt vienoje) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

KTU pirmas yra 12-oje (o pernai ir užpernai pirmavo 8-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

VGTU yra pirmas 10-yje (pernai taip pat pirmavo 10-yje, o užpernai pirmas buvo 7-iose) magistrų rengimo studijų krypčių.

VDU yra pirmas 7-iose (pernai pirmas buvo 5-ose, o užpernai pirmavo tik dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

MRU trečius metus turi 3 pirmaujančias magistrų rengimo studijų kryptis.

VDA trečius metus pirmauja 3-ose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

LSMU pirmas yra 2-ose (o pernai pirmavo 6-iose, užpernai 5-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

LMTA pirma yra 2-ose (pernai pirma buvo 3-ose, o užpernai – 2-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

KU kaip ir pernai pirmas yra 1-oje (užpernai pirmavo keturiose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.

ŠU pirmas, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje studijų kryptyje.

LSU, kaip ir pernai, pirmauja vienoje kryptyje.

Komentarai

komentarai(-ų)