Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ši istorija apie Darių, iš pažiūros paprastą, niekuo neišsiskiriantį žmogų, tokį, kaip ir visi. Ne, ne visai tiksliai pasakyta, iš kitų jis išsiskiria savo energija ir stogą raunančiu atvirumu. Šio žmogaus istorija nepalieka abejingų.
Taip, reakcijos gali būti įvairios – nuo skeptiškumo iki garbinimo, tačiau nesistebėti Dariumi neįmanoma.
20 metų praleistų įkalinimo įstaigose, 18 metų priklausomybės nuo intraveninių narkotikų, sugriauta šeima, prarastas pasitikėjimas ir daug negatyvių momentų. Visa tai Dariaus praeitis.
Nepraleisite įdomių pokalbių prenumeruodami mūsų tinklalaidę Apple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS
Praėjo beveik penki metai nuo to laiko, kai jis išsivadavo nuo svaigalų priklausomybės, susigrąžino vaikų pasitikėjimą, atstatė ryšį su jais ir dėkoja vaikų motinai už tai, kad auklėdama juos nenutraukė ryšio su tėvu.
Ar Darius laimės kūdikis? Atsakymas vienareikšmiškas – taip. Ar tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar reikėjo milžiniškų pastangų ir ryžto? Taip.
„Namuose matydavau tik nepriteklių, mama gerdavo, rūpindavosi tik savim, vesdavosi vyrus, todėl ne visą laiką pageidaujamas ir namuose būdavau. Tekdavo miegoti ir laiptinėse, ir balkonuose, ir pas kaimynus. Manau, kad paslydau nuo šios vietos“, – vaikystės atsiminimais ir nuopuolio pradžia dalijasi Darius.
Tai nemylėto, užaugusio kovos dėl išlikimo sąlygomis vaiko istorija. Kur ji nuveda? Nuo mažens auklėtas globos namuose, uždaroje Veliučionių specialiojoje profesinėje technikos mokykloje, nepilnamečių kolonijoje, Darius ir šeimyninį gyvenimą pradėjo nelaisvėje.
Susituokė būdamas nepilnamečiu, santuokos ceremonija vyko policijos komisariato aktų salėje, o liudytojais buvo areštinės viršininkas ir tyrėja. Darius dar šiandien atsimena, kaip ritosi juodos nuo blakstienų tušo ašaros šviesia jo nuotakos suknele, kaip po ceremonijos jis staugė areštinės kameroje, kaip ateities planai pavirto į ilgus kalėjimo metus.
Viskas slydo į nuokalnę, kol galiausiai nusikaltimas sekė po nusikaltimo, įkalinimai, o trumpas laikas, kol Darius pabūdavo laisvėje virsdavo nuolatinėmis narkotikų paieškomis.
Paklausę Vijos pokalbio su Dariumi išgirsite ir apie pašnekovo „Auksinę adatą“ – septynių gramų heroino dozę suleistą į veną ir nenusinešusią jo gyvybės, apie jo „žygdarbius“ ieškant lėšų narkotikams, apie dugną, į kurį atsispyręs jis pradėjo gyventi iš naujo.
Akivaizdu, jis turėjo gyventi. Tam, kad jo patirtis padėtų panašaus likimo žmonėms. Šiandien Darius savanoriauja reabilitacijos „Alfa centre“, į kurį prieš penkerius metus kreipėsi pagalbos ir pats.
Taip pat skaitykite: Aitriųjų pipirų ekspertas: pirmas indikatorius yra žvilgsnis
