Daugėja šešėlio alkoholio ir cigarečių rinkose

Trejus metus nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai rodo, kad šiemet jis sudarė 24 proc., tai 2 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus.

„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Alkoholio rinkoje šešėlis, priešingai, pagyvėjo”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą (Fotodiena/Audriaus Bagdono nuotrauka)

Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT” atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. punktais daugiau nei 2015 m., tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

Didėjantį šešėlį šioje rinkoje rodo ir „minkštėjantis” žmonių požiūris. Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis (asociatyvi nuotr.)

„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys – legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. „Baltijos tyrimų” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje. Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių. Šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.

„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebi V. Žukauskas.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.

„Natūralu, kad bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau tuo pat metu matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija.

Komentarai

komentarai(-ų)