„Dienos tema“ – Odeta Bložienė „FM99“ studijoje: „gyventojai išleidžia daugiau“

Kaip ir kiekvienais metais, ruošiantis gražiausioms žiemos šventėms, dėliojant mintis galvose, kokie tie praėjusieji buvo, prisimenant, ką nuveikėme, apžvelgėme prabėgusius metus, šventinio laikotarpio finansus ir ką žada naujieji metai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Odeta Bložienė ir Liudas Ramanauskas „FM99“ studijoje

Radijo studijoje šiandien „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložiene, kuri apžvelgė besibaigiančių metų tendencijas bei pateikė įžvalgas ateinantiems metams. Klausykite pokalbio.

Mažmeninių pardavimų apimtys šiemet didėjo sparčiau nei 2013-aisiais. Didžiausi pokyčiai fiksuojami vidutinio ir ilgo vartojimo prekių grupėse. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės segmentas išaugo kone dvigubai (90,2 proc.), aktyviau buvo perkami ir baldai bei namų apyvokos daiktai – šis segmentas ūgtelėjo trečdaliu (32,9 proc.). Priešingai nei ankstesniais metais, aktyvesnė prekyba vyko pirmąjį metų pusmetį.

„Vartojimo augimui įtakos turėjo gyventojų lūkesčių pokyčiai bei objektyvios ekonominės aplinkybės. Metų pradžioje, laukiant sprendimo dėl euro įvedimo, buvo nemažai spekuliacijų dėl būsimų kainų ir gyventojų perkamosios galios smukimo – tai iš dalies galėjo paskatinti gyventojų investicijas į materialias gėrybes. Kita paskata didesniam išlaidavimui buvo šiek tiek išaugusios pajamos bei smuktelėjęs nedarbo lygis. Palankias aplinkybes pirkiniams kūrė ir kainos, kurios nors ir svyravo, tačiau vidutiniškai padidėjo tik dešimtosiomis dalimis“, – komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O. Bložienė.

Vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik 5 proc. arba kiek daugiau nei 84 Lt/mėn., o nedarbo lygis per metus sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, iki 9,1 proc. Kartu su atlyginimais didėjo ir privačių asmenų piniginiai pervedimai iš užsienio. Vertinant pastarųjų trijų ketvirčių duomenis, šios lėšos siekė beveik 4 mlrd. litų, t.y., vidutiniškai beveik 7 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų. Išaugusios pajamos prisidėjo prie gyventojų lūkesčių formavimo – kaip parodė 2014 m. viduryje atliktas Statistikos departamento vartotojų nuomonės tyrimas, 40 proc. gyventojų buvo įsitikinę, kad didesnių pirkinių įsigijimui dabar yra palankiausias metas. Palyginimui, prieš metus taip nusiteikusiųjų nuošimtis siekė 30 proc.

2014-aisiais lietuviai noriai pinigų skyrė ne tik į drabužiams, avalynei ir namų apyvokos daiktams, bet ir investavo į nekilnojamąjį turtą (NT). Pavyzdžiui, butų pardavimai Vilniuje šiemet per devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 16.5 proc. Didesnis sujudimas nekilnojamo turto rinkoje prasidėjo paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir tęsėsi kone visą pirmąjį šių metų pusmetį. Metams įsibėgėjus, rinka aprimo, tačiau sandorių skaičius senų butų segmente šiemet vis vien viršijo prieškrizinį lygį.

„Šiemet butų kainos Lietuvoje augo sparčiau nei atlyginimai ir tai galėjo tapti paskata investuoti turimas santaupas į nekilnojamą turtą. Prie to prisidėjo ir nepinganti nuoma, daliai gyventojų pagrindžianti nuomonę, kad nuosavo būsto įsigijimas yra finansiškai racionalesnis sprendimas. Tačiau ilgainiui didėjanti butų pasiūla ir įvestas euras turėtų stabdyti kainų augimą, o sandorių skaičius turėtų stabilizuotis“, – prognozavo O. Bložienė.

Pasak ekspertės, be augusio vartojimo, pastebimas ir vienadienių indėlių augimas. Per metus beveik penktadaliu (18.75 proc.) išaugo einamųjų sąskaitų likučiai, kai, tuo tarpu, terminuotų indėlių sutarčių vertė spalį buvo 1,5 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Nors grynųjų pinigų rinkoje mažėjo, beveik penktadalis gyventojų turi santaupų ir namuose.

„Einamųjų sąskaitų „išsipūtimas“ liudija apie tai, kad lėšos čia greičiausiai laikomos laikinai, tai yra, laukiant valiutos keitimo, o vėliau gali būti vėl išgrynintos arba skirtos vartojimui“, – pastebėjo O. Bložienė.

Skiriant daugiau santaupų vartojimui, stabilizuojasi gyventojų skolinimosi tempai, taip pat aktyviau grąžinamos skolos. Namų ūkių vartojimas skolon, įvertinant pradelstus mokėjimus, vartojamąsias paskolas ir lizingą, palyginus su pernai tuo pačiu metu, nedidėjo, o padelstų mokėjimų suma šiuo metu svyruoja apie 3.6 mlrd. litų. Be to, remiantis kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių maždaug 100 tūkst. gyventojų visiškai atsiskaitė už pradelstus mokėjimus padengdami beveik 1 mlrd. Lt skolų. Nepaisant to, pradelstų mokėjimų suma yra vis dar solidi ir sudaro beveik 3 proc. praeitų metų šalies BVP.

„Beveik visus metus kritęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis artėjant žiemos šventėms stabilizavosi ir pradėjo tiestis. Ko gero, tam įtakos turėjo ne tik šilta žiema, bet ir ramesnė geopolitinė situacija bei didesnis informuotumas ir galų gale paties euro apčiuopiamumas. Be abejonės, perėjimas prie naujos valiutos visgi taps didžiausiu 2015-ųjų iššūkiu, versiančiu pritaikyti namų ūkių biudžetus prie naujosios valiutos. Gyventojų finansams kitąmet įtakos turės ir keletas mokestinių naujovių – ūgtelėjusios cigarečių ir alkoholio kainos. O taip pat išplėsta mokestinė NT mokesčio bazė. Tačiau šiuos pokyčius, tikėtina, gyventojai pajaus mažiau arba rečiau nei pingančius degalus ir šilumos energiją“, – pažymėjo O. Bložienė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje vadovė pridūrė, kad kitais metais gyventojų pajamos dar turėtų stiebtis, prie to prisidės numatytas minimalios algos (MMA), taip pat darbo užmokesčio mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams didinimas, ligos ir bedarbystės išmokų, pensijų kėlimas, toliau mažėjantis nedarbo lygis. „Didinamas MMA gali būti ne tik gera žinia, nes verslininkams teks ieškoti papildomų pajamų atlyginimams ir tai gali teoriškai turėti įtakos kainoms, tačiau bendras gyventojų pajamų augimas, tikėtina, didins ir vartojimą. Tiesa, labiau antrąjį pusmetį, nes pirmoje metų pusėje gyventojai dar tik pratinsis prie naujosios euro valiutos“, – apibendrino O. Bložienė.

Komentarai

komentarai(-ų)