Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ studijoje viešėjo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė. Laidoje kalbėta apie beglobius vaikus ir vaikų globos namų pertvarką. Plačiau klausykite garso įraše.
Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 be tėvų globos likusių vaikų, pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiuos vaikus įvaikino 80 šeimų – iš jų 10 šeimų įvaikino po du vaikus.
„Lietuvoje kasmet įvaikinama apie šimtą be tėvų globos likusių vaikų. Džiugu, kad šeimos įvaikina ir po kelis vaikus, ir antrą ar trečią kartą, ir jau auginančios biologinius, globojamus vaikus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė. 2015 metais buvo įvaikinti 99, 2014 metais – 88 vaikai. Pernai įvaikinta 41 mergaitė ir 49 berniukai. 78 įvaikinti vaikai – iki trejų metų, devyni vaikai – 4–6 metų ir trys vaikai – 7–9 metų.
Palyginti su ankstesniais metais, pernai padaugėjo įvaikinusių šeimų, turinčių vaikų. Iš pernai įvaikinusių šeimų 59 šeimos jau turėjo biologinių, įvaikintų ar globojamų vaikų. 2015 metais tokios buvo 45 šeimos, 2014 metais – 22 šeimos. Pernai dar 67 vaikus, likusius be tėvų globos, pagal vaikų, turinčių specialių poreikių, programą įvaikino 53 nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių ir užsienio piliečių šeimos. Šių vaikų dėl jų vyresnio amžiaus, sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių lietuvių šeimos įvaikinti nepanoro.
Kaip sakė vicemerė Valė Gibienė, Alytus vaikų globos namų pertvarką jau vykdo, yra nuomojami du dideli butai vaikams. „Aš ne kartą buvau tuose butuose ir bendravau su tais vaikais. Todėl aš manau, kad tai yra teisingas žingsnis, nes vaikai pamato realų gyvenimą, susiduria su kasdieninėmis problemomis su kuriomis susiduria ir vaikai gyvendami šeimose. Šių vaikų savivertė kyla: jie jaučiasi labiau atsakingi, labiau suaugę, drąsesni ir geriau save vertinantys.“
Prezidentūra: savivaldybės turėjo laiko pasiruošti vaikų globos pertvarkai
Savivaldybės turėjo pakankamai laiko pasiruošti naujai vaikų globos tvarkai, sako prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanaitienė.
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų. „Procesas nelengvas, per dieną nesutvarkysime. (…) Vyksta procesas gana skausmingai, lėtai, bet vyksta. Kalbant apie naujai įsigaliojusias Civilinio kodekso pataisas, manau, kad procesas nebus lengvas, nes jau ir dabar iškart girdime daugelio savivaldybių įvairius gąsdinimus, kad nepasiruošta, nepasirengta, gal reikia nukelti datą, kur mes tuos vaikus dėsim. O kur ta riba – kiek reikia to laiko pasirengimui?“, – sakė L.Antanaitiėnė.
Pasak jos, įstatymo pataisos priimtos dar 2015-ųjų vasarą, jų įsigaliojimas sąmoningai atidėtas iki šių metų pradžios, taigi savivaldybės turėjo pakankamai laiko pasirengti naujai tvarkai. „Šita tvarka įsigalioja tik naujiems atvejams. Šiandien vaikų namuose, globos įstaigose auga virš 350 vaikų, tai nereiškia, kad dabar visus per tris mėnesius turėsime patalpinti į šeimas. (…) Kiek tų naujų atvejų – (…) vienai savivaldybei vidutiniškai tenka apie tris vaikus per metus. Ar tai tokie skaičiai, kurių savivaldybė negeba? Geba, jei nori ir rasti vienam ar dviems vaikams šeimą, šeimyną, globėjus, tikrai įmanoma“, – kalbėjo prezidentės patarėja. Prieš dvejus pradėta vaikų globos namų pertvarka numato, kad iki 2020 metų turėtų užsidaryti 27 globos įstaigos, o vaikai turėtų būti apgyvendinti mažesnėse šeimynose arba globėjų šeimose.
Iki 2020 metų globos namų neturėtų likti
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą“. Jo pagrindinis tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.
Viena priemonių įgyvendinant šį planą – pernai taip pat priimtas Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurį nuo 2017 metų sausio 1 dienos vaiko laikinoji globa valstybinėje institucijoje galės trukti ne ilgiau 12 mėnesių. Likęs be tėvų globos vaikas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje galės būti apgyvendinamas tik išimtinais atvejais, kai nebus galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje galės būti nustatyta tik išimtinais atvejais ir trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
