Kas vyksta pasienio savivaldybėse, kur įvesta nepaprastoji padėtis?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Gyvenimas pasienio savivaldybėse, kur įvesta nepaprastoji padėtis, nesustos, tačiau atvykstantiems reikia turėti dokumentus. Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku ir Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene.

Nepaprastoji padėtis Lietuvos pasienyje Druskininkų gyvenimo smarkiai nesujauks, sako meras Ričardas Malinauskas, bet reikia turėti asmens dokumentus, kurie gali būti tikrinami. Bendradarbiavimas su tarnybomis vyksta.

„Druskininkai kaip gyveno, taip ir gyvens. Kadangi yra sprendimas, kad pasienio ruožas 5 kilometrai, bus, sakykime, griežto režimo arba su spec.leidimais judėjimas, o kas toliau virš 5 kilometrų, tiesiog pagal poreikį laikas nuo laiko gali būti tikrinami dokumentai,“ – ramina Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.


Anot jo, jei tarnybos ir valstybės vadovybė mato nepaprastosios padėties poreikį, tuomet savivaldybės padės. „Šiandien aptarėme klausimą, koks poreikis yra kariškiams, su kariškiais, tam bus pasiūlytos mūsų teritorijoje tam tikros vietos tam tikriems dalykams dislokuoti – yra bendradarbiavimas,“ – FM99 teigia R.Malinauskas.

„Manau, kad žiniasklaidai irgi dažnai reikia ne sensacijas daryti, o tiesiog žmones informuoti apie esamą situaciją, apie tai kas planuojama, kas daroma, bet neužbėgant įvykiams už akių“, – kalba Druskininkų meras.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė sako, kad gyventojų nerimas juntamas.
„Reakcija yra baimė, nerimas, nežinomybė“, – FM99 teigia A.Miškinienė.
Anot jos, visgi geriau ribotą laiką priimti tam tikrus ribojimus, nei nevaldyti situacijos patiriant grėsmes Lietuvos pasienyje.

„Saugumo jausmas kiekvienam yra labai svarbus. Šiuo metu matant tai, kas dedasi mūsų pasienyje, saugumo jausmas, pasienio gyventojų yra tikrai labai sudėtingoje padėtyje, grėsmė yra begalinė,“ – teigia Lazdijų merė.

Visgi ministerijų komunikacijos su savivaldybėmis trūksta, savivalda gauna tik tą pačią informaciją, kokią ir visi gyventojai skaitydami žiniasklaidą, todėl skubios ir tikslios informacijos labai trūksta, sako ji.

„Šiandien gyventojai girdi ir mato apie priimamus istorinius sprendimus, kurių komunikacija kol kas aiški vieninga tiksli nevyksta“, – teigia A.Miškinienė, tačiau bendravimas su pasienio pareigūnais aiškus ir konstruktyvus.
Klausykite daugiau.

Pokalbis su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta:

Seimas antradienį nusprendė nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo priimtas už balsavus 122 Seimo nariams ir vienam – prieš. Nutarimo nepalaikė Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Nepaprastoji padėtis įvedama mėnesiui nuo lapkričio 10 dienos pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Pasienio savivaldybių merai pritaria nepaprastajai padėčiai, įvedamai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.

Ministerija teigia, kad pasienio savivaldybių merai pritarė nepaprastosios padėties įvedimui ir visi vieningai pabrėžė, kad supranta situacijos sudėtingumą. Susitikime sutarta palaikyti nuolatinį ryšį ir bendradarbiauti sprendžiant dėl nepaprastosios padėties gyventojams kylančius klausimus.

Komentarai

komentarai(-ų)