Dviveidiška pozicija: Tikimės, kad ES paspaus daugiau, o patys norim, kad uostai būtų apkrauti baltarusiškom prekėm?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Europos klube šiandien apie situaciją ES pasienyje diriguojama migrantų drama tęsiasi, skambučių diktatoriams daugėja.  Kam visa ta sumaištis pasienyje, koks planas?.. „Europos klube“ europarlamentarai Petras Auštrevičius, Juozas Olekas, URM viceministras Arnoldas Pranckevičius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Žiūrėti diskusiją

Migrantų krizė – ilgalaikė

Šią savaitę vyko ES šalių ministrų  diskusijos Briuselyje, kuriose dominavo situacija Lenkijos – Baltarusijos pasienyje, dar vienas pastarųjų dienų aptarinėjamas žanras – telefoniniai pokalbiai su žmonėmis, kuriančiais šią krizę. Skambučiai svarbių asmenų, pradedant Angela Merkel, ES užsienio politikos vadovu ir baigiant Lietuvos Prezidentu . Tačiau bendras situacijos fonas kol kas nešviesėja ir išlieka labai sudėtingas, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

„Turime traktuoti tai kaip ilgalaikę krizę, nes net jei matysim tam tikrą atoslūgį, iki kurio, panašu, dar labai toli, tai nereiškia, kad situacija negalės pasikartoti artimiausiu metu, nes Baltarusijos režimas iki šiol kontroliuoja situaciją faktiškai šalyje, jis agresyviai nusiteikęs ir palaikomas Rusijos, taip pat ir migarcijos tendencija yra kelianti iššūkį Europai“, – teigia politologas.

Veiksmai prie ES sienos inicijuoti sistemingai ir labai tikslingi, pritaria europarlamentaras Petras Auštrevičius.

„Lukašenka yra tas krizės veidas, kurį sutinkame iškart už sienos, bet tikrasis virvelės tampytojas yra Putinas“, – neabejoja P.Auštrevičius. Prabilta apie bendros Rusijos – Baltarusijos valstybės sienos apsaugą.

„Pokalbiai su Putinu ir Lukašenka yra kažkoks nesusipratimas, abejoju, kad vakarų lyderiai sugeba jiems perduoti kažkokią aiškią žinutę“, – sako europarlamentaras.

Kokia skambučių diktatoriams prasmė?

Svarbių ES asmenų skambučiai Lukašenkai bus pristatomi kaip jo svarbos pripažinimas, neabejoja Linas Kojala.

Linas Kojala

„Bet kam Vokietijos kanclerė neskambina ir tą skambutį Baltarusijos propaganda jau labai kryptingai išnaudoja sakydama, kad Europos Sąjunga lenkiasi prieš mus, akivaizdu, kad Baltarusijos režimas kartu su Rusija to ir siekia, šantažo būdu priversti Europą keisti savo laikyseną“, – sako L.Kojala. Anot jo, galima tik spėti, kokiu motyvu remiantis buvo daromi šie skambučiai, nes oficialios informacijos apie tai nėra. Matomai vertinta, kad eskalacijos rizika yra per didelė, todėl galima sumokėti „šiuos kaštus“ – Baltarusijos propagandos pergalę.

Tačiau praeitis rodo, kad tokie skambučiai naudos neduoda, primena rytų politikos ekspertas. „Berlyno, Paryžiaus ir kitų sostinių lūkesčiai, jog pasikalbėjus, užmezgus dialogą, esminiai nesutarimo taškai dingtų arba pajudėtų pirmyn, jie nebūdavo realizuojami, netgi priešingai“, – neabejoja L.Kojala.

Tuo metu sankcijos gali turėti įtaką, tačiau tai turi būti kompleksinis įvairių priemonių sprendimas, mano politologas, spaudimas turi būti įvairiapusis.

Ukraina galėtų būti pagalbininkas sprendžiant migrantų krizę, pritaria L.Kojala, bet problema ta, kad Europa apskritai neturi bendros migracijos politikos ir labiau gesina gaisrus, o ne vysto strategiją ilgalaikei perspektyvai.

Naujos sankcijos Baltarusijai

Petras Auštrevičius

Apie sankcijas Baltarusijai, kai tuo pat metu importas iš Baltarusijos į Lietuvą augo daugiau kaip pusantro karto vien šiais metais, Petras Auštrevičius sako, kad tai prioritetų ir apsisprendimo reikalas.

„Lietuvos valdžia nedemonstruoja oficialiai tos žinutės, kad Lukašenkos valdžia kelia strateginius pavojus“, – teigia jis. Neišvengiamai sankcijos atneš nuostolių tam tikriems sektoriams, sako P.Auštrevičius, tačiau veikiausiai prie tokių sprendimų bus prieinama per trečiųjų šalių sprendimus, kaip pavyzdžiui Jungtinių Valstijų, ir reikėtų suprasti, kad kurį laiką normalių ekonominių santykių nebus.

URM viceministras Arnoldas Pranckevičius sako, kad ES ministrų pozicija vieninga, palaikymas sankcijoms taip pat.

Arnoldas Pranckevičius

„ES Užsienio reikalų taryba pasiuntė labai aiškią žinią, kad reikia didinti spaudimą Lukašenkos režimui, ES pozicija nesikeičia, Lukašenka yra nelegitimus vadovas“, – neabejoja A.Pranckevičius, pridurdamas, jog aiškus sutarimas yra ir dėl penktojo sankcijų paketo, kurio detalės kol kas nėra viešos, tačiau kalbama tiek apie asmenis, tiek įmones, susijusias su Baltarusijos vykdoma ataka – tai ir turizmo agentūros, su aviacija susiję subjektai ir individai.

Juozas Olekas

Europarlamentaras Juozas Olekas sutinka, kad pačios Lietuvos pozicija kartais atrood dviveidiška: „Tikimės, kad ES paspaus daugiau, o patys norim, kad uostai būtų apkrauti baltarusiškom prekėm, kažkur girdėjau, kad ir pjaunanti viela gaminama iš baltarusiško plieno“.

Lietuvos veiksmai turėtų atitikti tam, kas siūloma kitiems ir nereikėtų slėptis už ES, nedvejoja J.Olekas.

Lenkija neįsileidžia nei Frontex nei NVO

Dar viena akivaizdi problema šioje krizėje – Lenkijos pozicija, kuri neįsileidžia ne tik ES Frontex pareigūnų, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei žurnalsitų, todėl vakarų žiniasklaidos reportažai transliuojami tik iš Baltarusijos sienos pusės.

„Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra artimas ir tiesioginis, yra abipusė pagalba ir visiškas solidarumas su lenkija, bet svarbu numatyti ir strateginės komunikacijos klausimą, kurį Baltarusijos režimas labai sėkmingai naudoja ir dažnai perima iniciatyva komunikacine prasme ir čia mums reikia susiimti“, – diplomatiškai kalba viceministras A.Pranckevičius, Lenkijos veiksmų nekomentuodamas.

Lenkijos nebendradarbiavim pozicija yra politinė pozicija, sako P.Auštrevičius.

„Bendraujant su lenkų kolegomis jie sako, jog Lenkijoje Lietuvos pavyzdys rodomas kaip gero bendradarbiavimo“, – sako europarlamentaras, pridurdamas, kad Lenkija čia pralaimi, nes krizė yra ir humanitarinė, o nieko neiįsileidžiant užsidaroma baltarusiškos propagandos burbule.

Apie skambučius diktatoriams, kas dalijasi ar nesidalija informacija ir Lietuvoje, ES instrumentus tokiais atvejais ir kas vaikšto su vasariniais drabužiais ar basomis kojomis žiemą – klausykite plačiau „Europos klube“.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)