Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Birželio 22 d. rytą jau antrą kartą startavo „Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą“ dalyviai. Televizijos projekto komanda šį kartą plaukia nuo Nemuno aukštupio iš Baltarusijos Lietuvos link. Projekto dalyviai dvi savaites keliauja ir gyvena pagal autentiškus projektus atkurtose valtyse, lankydami Lietuvai istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas.
Radijo stoties „FM99“ eteryje kalbėjo „Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą“ dalyvis, žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Klausykite pokalbio.
Susitikimas Alytuje (greta naujojo Baltosios rožės tilto) su „Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą“ dalyviais numatomas sekmadienį, liepos 3 d., 12 val.
Birželio 22 d. starte, išlydėtuvėse ir susitikime dalyvavo ekspedicijos vadovas Alfredas Bumblauskas bei įgulos nariai: etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, žurnalistas E. Jakilaitis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir kariškis Arūnas Valinskas jaunesnysis bei kiti ekspedicijos dalyviai.
Pernai projekto įgula įspūdingą žygį pradėjo Kaune ir Nemunu plaukė iki pat Klaipėdos, o šiemet bus tiriama kita upės atkarpa – ekspedicija prasidės Nemuno ištakose Baltarusijoje ir finišuos Kaune.
Be to, pernai ekspedicijos dalyvių buvo 26, šiemet – 39. Padidėjo ne tik kūrybinė grupė, bet ir planuojamų laidų skaičius. Praėjusiais metais vietoj planuotų 8 laidų buvo rodyta 12. „Šiemet planuojame mažų mažiausiai 16 laidų“, – žadėjo idėjos autorius E. Jakilaitis.
„Šiais metais darome tai, ką turėjome daryti pernai, – pradedame nuo Nemuno ištakų. Šiuo atveju Nemunas mums parodys kitokią Lietuvą. Galime pasakyti, kad ieškome senosios Lietuvos paribių ir ištakų. Plauksime ten, kur Nalibokų giria skyrė senuosius lietuvius nuo senųjų baltarusių, plauksime Nemunu pro Mindaugo Lietuvos pradžią“, – pasakojo A. Bumblauskas. Jo teigimu, ekspedicija bandys atrasti Laurušavo vienuolyną, kuriame XIV a. buvo parašyta seniausia Lietuvos rankraštinė knyga – Laurušavo evangelija. To, pasak profesoriaus, dar niekas nėra daręs.
„Svarbiausia, kad savo kelionę baigsime ten, kur gimė mūsų generalinis direktorius – Prienuose. Dzūkijoje, patys suprantate, koks mūsų gyvenimas bus sunkus, nes tokių vaišingų ir dainingų žmonių, kaip dzūkai, tikrai reikia paieškoti. Vadinasi, bus dainų, šokių, apsikabinimų ir pasibučiavimų“, – tikino Z. Kelmickaitė. Pasak jos, Baltarusiją ekspedicijos dalyviai pamatys visai kitaip, mat kartu vyks profesorius A. Bumblauskas. „Jis tiek papasakos, kad išsižiosime ir susičiaupsime tik Dzūkijoje“, – pokštavo ji.
Kad kelionė bus išskirtinė, sutiko ir gamtininkas S. Paltanavičius. Jo teigimu, gamta neturi valstybių sienų, o jos istorija – gerokai senesnė už mūsų. „Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad iki įplaukimo į Lietuvą plauksime paskutinio ledynmečio pakraščiu. Įsivaizduojate, kai ši aikštė buvo šimtų metrų storio ledo luitas, ten ledo nebuvo. Vadinasi, tai gamtai – daugiau kaip 100 tūkst. metų, o šiai gamtai, kurią regime aplink mus, – 13 tūkst. metų. Taigi ta riba – pati įdomiausia, tai jūs ir pamatysite mūsų laidose“, – žadėjo gamtininkas.
Prie ekspedicijos, kaip ir pernai, prisijungė lenktyninkas B. Vanagas. „Jeigu šnekame apie ekstremalumą, tai tam turime Zitą. Su ja niekada nebūna paprasta“, – juokavo jis. B. Vanagas tikino šiemet vykstantis išklausyti antro istorijos kurso. „Mes valtyse, o jūs televizijos ekranuose sužinosite gerokai daugiau“, – žadėjo B. Vanagas.
„Manau, kad dalyvavimas nacionalinėje ekspedicijoje yra gyvenimo dovana. Labai džiaugiuosi, kad čia esame. Pagrindinis mano ginklas – smalsumas, juo naudodamasis stengsiuosi išpešti kuo daugiau smagumo ir žinių žmonėms, kurie žiūri televiziją“, – sakė G. Liaudanskas-Svaras.
Įgula keliaus specialiai ekspedicijai pagamintomis venterinėmis valtimis, kurias atkūrė Rusnės laivadirbys Simas Knapkis. Visi laivai išlydint įgulą demonstruoti ir Rotušės aikštėje.
„Valtis „Vytis“ atkurta pagal Neries valtį, naudojamą sėliams plukdyti, pagal išlikusią graviūrą iš K. Tiškevičiaus ekspedicijos prieš 150 metų. Valtis labai panaši burėmis ir dydžiu. Bus įdomu ja plaukti“, – sakė S. Knapkis.
Laivo kurėno „Sud-1“ kapitonas Romualdas Adomavičius gailėjosi, jog tenka plaukti ne su savo laivu, mat šis pasirodė per didelis. „Nemunas – ne visur vienodas, Baltarusijoje jis seklesnis“, – paaiškino kapitonas, plauksiantis „Rusniečio“ valtimi.
„Tai – mažasis kurėnas, vienas iš Kuršių marių žvejų laivų tipų, naudojamas gaudyklėms tikrinti“, – sakė R. Adomavičius.
Parengė Emilis Lingė ir Karolina Drigotaitė (LRT.lt)
