Eglė Bertašienė: „Jeigu vakare vis dar užuodi savo kvepalų aromatą, tai žinok, kad visi buvę šalia jau užduso“

Pokalbių laidos „Papasakok man“ su Vija viešnia Eglė Bertašienė –  parfumerinio tinklaraščio „Paskui nosį“ autorė, Kvepalų dienos sumanytoja, parfumerijos istorijos tyrinėtoja ir muzikologė.

Ji – žavinga, rafinuota, intelektuali, su sveikai elegantiška doze snobiškumo, tačiau be galo laisvai ir drąsiai bendraujanti moteris. Tik pradėtą mūsų pokalbį apie kvepinimosi kultūrą papuošia, rubajatą primenančiu, anekdotu: „Jeigu vakare vis dar užuodi savo kvepalų aromatą, tai žinok, kad visi buvę šalia jau užduso“.

Negali nesutikti, tai – tikra gyvenimiška tiesa. Po galais, prisipažinkite, juk ir jūs tai patyrėte, ne vienoje, tai kitoje barikadų pusėje: arba persikvepinote, arba persiuostėte.

Eglė Bertašienė ir Vija Kudzienė

„Skirstau žmones į dvi rūšis: kurie kvepinasi ir kurie – ne. Kurie mėgsta kvepalus, ir kurie abejingi jiems“, – teigia Eglė.  Ji nuolat kvepinasi, nes tai yra gerų emocijų pliūpsnis.

Net karantino metu, net tuomet, kai beveik visi sėdėjome namuose įsikniaubę į kompiuterius, kad tik įrodyti, kaip gerai dirbame nuotoliniu būdu, neskirdami dėmesio išvaizdai, vilkėdami patogius drabužius ir chalatus, net ir tada Eglė kvepinosi.

Nesvarbu, ką veiki, kuo vilki, kaip atrodai, tačiau lašelis kvepalų, tikrai, nepakenks, o tik padės. Mažų mažiausiai pakels nuotaiką, norintiems daugiau – išplės pažinimo ribas.

Eglės manymu, potraukis parfumerijai yra įgimtas, taip pat, kaip polinkis muzikai, menui, mokslui, literatūrai ir panašiai. Tokia ji augo, nepraleisdama galimybės kartu su mama ar teta apsilankyti miesto universalinės parduotuvės Parfumerijos skyriuje ir pauostinėti parfumerines naujienas.

Asmeninio arch nuotr.

Po to – paauglystė, mokslai, muzikologijos studijos ir Paryžius. Taip, Paryžius, tas niekšelis, privertęs Eglę įsimylėti jį, o dar labiau parfumeriją.

Eglė, tuomet studentė, su ribotais finansais, negalėjo sau leisti įsigyti kvepalų Paryžiaus butikuose, tačiau mergina buvo drąsi ir nesikuklino užeiti į parfumų krautuvėles pasikvepinti.

Antra vertus, kodėl turėtume bijoti eiti į parduotuvę ir pasimatuoti kvepalus?  Atsakymą sužinosite paklausę pilną laidos įrašą.

Studentiškas pinigų trūkumas Eglei tapo akstinu tyrinėti kvepalus teoriškai. Neturėdama lėšų juos įsigyti Eglė pradėjo ieškoti rašytinės informacijos, interneto šaltinių apie kvepalus: kas juos kuria, iš kur jie ateina, iš ko sudaryti, pradėjo domėtis parfumerijos namų istorija, aiškintis parfumerijos ištakas.

Baigus studijas, įsidarbinus ir atsiradus nuolatinėms pajamoms Eglės namuose pradėjo daugėti ir kvepalų flakonėlių. Greitai tai peržengė hobio ribas. „Reikėjo kažką su tuo daryti, taip ir atsirado tinklaraštis „Paskui nosį“. Noras dalintis žiniomis. Bėgant laikui pastebėjau, kad ir to neužtenka, man reikia gyvo kontakto su žmonėmis. Taip gimė Kvepalų blusturgiai, kurie labai greitai išaugo blusturgio ribas ir virto į atskirą renginį Kvepalų dieną“, – pasakoja Eglė.

Pašnekovės nuomone, taip nutinka tuomet, kai domėjimasis parfumerija peržengia vartojimo ribas ir priartėja arčiau meno, kultūros ir net mokslo.

Paklausta apie kvepinimosi kultūrą, Eglė atsako, kad ši kultūra egzistuoja, tačiau ne mūsų šalyje. Vartydama XIX amžiaus prancūzų etiketo vadovėlį pastebėjo, jog net tuomet, Prancūzijoje buvo aiškiai apibrėžtas parfumerinis etiketas.

Visų pirma – tu neturi trikdyti aplinkinių žmonių savo kvapu! Jausdamas pagarbą žmogui negali savo kvapu peržengti ribų. Jau tuomet Prancūzijoje minimos tokios sąvokos, kaip olfaktorinis etiketas ir olfaktorinė elegancija.

Laidoje parfumerijos istorijos tyrinėtoja pasakoja ir apie Barboros Radvilaitės kvepalus bei pateikia informaciją, iš kokių medžiagų ir kodėl jie buvo sukurti.

Tačiau ir vėl, daugiau apie tai kam buvo skirtas Radvilaitės parfumas, kas yra, taip dažnai kvepalų sudėtyje minima, ambra, kokia kvepalų mada vyrauja Lietuvoje, koks kvapas vadinama šleifiniu, kas yra atomaizeris bei koks  sugedusių kvepalų kvapas, sužinosite išklausę Vijos pokalbį su Egle Bertašiene laidos „Papasakok man“ įraše.

Komentarai

komentarai(-ų)