Energetikos ministras R. Masiulis: „Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija bus baigtos laiku – iki 2015 metų pabaigos“

Šių metų pavasarį pradėjus elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybas, jau įvykdyta du trečdaliai „NordBalt“ ir daugiau nei pusė „LitPol Link“ strateginių projektų darbų. Šiandien energetikos ministrui Rokui Masiuliui buvo pristatyta „LitPol Link“ darbų eiga – ministras įsitikino, kad jungtis su Lenkija bus baigta laiku, ir mažiau nei po metų ja tekės elektra.

Panašiu metu bus baigta ir jungtis su Švedija,sakė  rEnergetokis ministras Rokas Masiulisadijo stoties FM99 – studijoje viešėjas Energetikos ministras Rokas Masiulis. Pokalbis apie „LitPol Link’o“ elektros jungties darbų eigą, mažuosius elektros gamintojus, SDG terminalą ir kaip dabartinė Rusijos ekonominė situacija veikia mūsų energetikos ūkį.„Elektros jungtis „LitPol Link“ tarnauja kaip įrodymas, kad energetinis saugumas yra ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių siekis. Jungtis su Lenkijos elektros energetikos sistema užbaigs Baltijos jūros šalių elektros energetikos žiedą.Tai, kad visi darbai atliekami pagal grafiką, o kai kurie net ir lenkia jį, dar kartą patvirtina, kad Lietuva turi pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didžiulės apimties ir svarbos projektus“, – sakė energetikos ministras R. Masiulis, apsilankęs šalia Alytaus statomo nuolatinės srovės keitiklio statybų aikštelėje.
Nuolatinės srovės keitiklių stoties teritorija, kuri dydžiu prilygsta trims futbolo aikštėms, bus svarbiausia ir technologiškai sudėtingiausia jungties dalis. Tokia keitiklių stotis statoma tik Lietuvos pusėje, jos užduotis bus užtikrinti, kad būtų galima perduoti elektros energiją tarp skirtingoms sinchroninėms zonoms priklausančių elektros energetikos sistemų.

elektros pastote laidai litgrid (1)

„Jungties statybos darbai vyksta taip, kaip numatyta, efektyviai spręsdami kilusius iššūkius kai kuriuose etapuose net esame kiek labiau įsiveržę į priekį, nei buvo planuota. Žiemą ypatingą dėmesį telksime „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitikliui: baigsime statyti valdymo ir įrengti vožtuvo pastatus“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Iki šalčių 51 kilometro ilgio elektros jungties trasoje įrengti pamatai visoms 150 atramoms. Du trečdaliai iš jų jau pastatytos ir stiebiasi iki 50 metrų aukščio, dar 30 yra sumontuotos ir paruoštos pastatyti. Iki kitų metų vidurio bus baigtos statyti visos atramos. Tarp jų pradėti tiesti ir pirmieji elektros laidai, šviesolaidžio kabelis su žaibosaugos trosu. „LitPol Link“ bus pirmoji elektros perdavimo linija Lietuvoje, kurios įtampa sieks 400 kilovoltų.
Į keitiklių stotį sausio pabaigoje atkeliaus pirmieji du transformatoriai. Lapkričio antroje pusėje jie buvo sėkmingai išbandyti ir paruošti gabenimui rangovo, pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamykloje Liudvikoje (Švedijoje). Beveik 200 tonų sveriantys įrenginiai Klaipėdą pasieks laivu, o iš uostamiesčio iki Alytaus transformatorių pastotės jie bus gabenami specialiu sunkiasvorei įrangai vežti pritaikytu transportu. Visi sunkūs įrenginiai keitiklių stoties statybų aikštelę pasiekia nauju, specialiai įrengtu privažiavimo keliu.

Litgrid 20131003_102926

Pagrindinė „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitiklių stoties įranga dar gaminama, ją planuojama į Lietuvą atvežti balandžio mėnesį. Iki kitų metų vasaros bus įvykdyti ir rekonstrukcijos darbai Alytaus transformatorių pastotėje. Prie jos bus jungiamas nuolatinės srovės keitiklis.

 
Elektros jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos drieksis 163 kilometrus, iš jų 51 kilometrą – Lietuvos pusėje. 2015 metų pabaigoje jungtimi jau galės tekėti iki 500 megavatų elektros energijos. Pastačius elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, Lietuva bus geriausiai sujungta energetinė sistema Baltijos jūros regione. Kartu su „LitPol Link“ ir „NordBalt“ Lietuva turės 16 tarpsisteminių jungčių, o techninės galimybės perduoti elektrą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių padidės daugiau nei dvigubai.
Jei „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtys veiktų jau šiemet, metinė nauda Lietuvai siektų 128-184 mln. Lt, o vidutinė elektros kaina sumažėtų beveik 2 centais už kilovatvalandę.

Komentarai

komentarai(-ų)