EP P.Auštrevičius apie patvirtintą mobilumo paketą

Lietuvai ir dar 8 valstybėms vis dėlto nepavyko. Europos Parlamento balsavime buvo priimtas mobilumo paketas. Kalbintas frakcijos „Renew Europe/ Atnaujinkime Europą narys Petras Aušrevičius sako, kad „šis sprendimas nepalankus visai Europos Sąjungai. Tik ne visi dar tą dalyką suprato.“

 

Europarlamentaras P. Auštrevičius

Ketvirtadienį, liepos 9 dieną, europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl mobilumo paketo. Nuo 2022 metų vežėjų veikla bus sugriežtinta. Šiems patvirtintiems vežėjų veiklos griežtinimams priešinasi ne tik Lietuva, bet ir dar aštuonios Europos Sąjungos valstybės – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta.

Pagal patvirtintą mobilumo paketą, atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais.

Daugiausia diskusijų kelia numatytas įpareigojimas Lietuvos vežėjams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Pasak Vakarų europiečių, privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Lietuva priešinosi, dabar jau priimtam, mobilumo paketui, nes pasak jos, Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.

Mobilumo paketą sudaro trys dokumentai – reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės.

Daugelis mobilumo pakete įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, bus pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad Lietuva ketina visomis teisinėmis priemonėmis ginti šalies vežėjų interesus.

Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.

Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos. Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.

ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Anot Europos Parlamento, numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko.

Nebebus galima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turės apmokėti jo nakvynės išlaidas.

Europos Parlamento teigimu, vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.

Laida rengiama bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija Renew Europe / Atnaujinkime Europą

Komentarai

komentarai(-ų)