Europerlamentaras: Retą ligą nustatyti užtrunka iki 12 metų

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Apie Sveikatos Sąjungą prabilta per COVID19 pandemiją, kai tik bendros ES pastangos padėjo gauti vakcinas visoms valstybėms panašiu laiku ir panašia kaina. Tačiau kad reikėtų labiau integruoti sveikatos sistemas buvo aišku dar gerokai iki pandemijos, sako Europos Parlamento Aplinkos ir visuomenės sveikatos komitete dirbantis Liudas Mažylis. Pavyzdžiui, tokioms lėtinėms ligoms kaip vėžys nugalėti. EP šią savaitę Strasbūre diskutavo apie Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro ir Europos medicinos agentūros funkcijų išplėtimą.

Pokalbis apie būsimų sveikatos sprendimų paieškas vienijant Europos šalių pastangas su europarlamentarais Liudu Mažyliu (EPP) ir Juozu Oleku (SD).

Tokia institucija, kaip Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras turėtų užsiimti ir tyrimais, informacijos kaupimu bei sklaida, svarsto Europos liaudies frakcijoje dirbantis Liudas Mažylis.

“Susidoroti su vėžio problema reikia dar labai daug integruoti sveikatos sistemas, nes jos yra labai įvairios. Atsiranda pacientas atskirtis ir išgyvenamumas po diagnozės visai skiriasi ir vaistų prieinamumas”, – sako Liudas Mažylis. Anot jo, pandemija leido suvokti, kad turime 27 skirtingas  sveikatos sistemas.

Liudas Mažylis

Tačiau pandemijos metu ES pasirinktas pro rata (proporcingo paskirstymo) principas davė tai, kad vakcinų tiekimas visoms šalims buvo vienodas. L.Mažylis tai pagrindė savo asmenine patirtimi, kuomet kvietimas skiepytis atkeliavo vienodu laiku ir iš Lietuvos, ir iš Belgijos sveikatos įstaigų, tereikėjo pasirinkti patogesnę.

Kai kurie dalykai sveikatos srityje jau dabar bendrai rekomenduojami valstybėms narėms, bet paprastai viskas priklauso nuo kiekvienos pageidavimų, sako europarlamentaras, tačiau nei vaistų tiekimas nei registrai niekaip nedera tarpusavyje šalyse narėse. Anot jo, kuo toliau, tuo aiškiau, kad tai turi būti prioritetu.

“Man labai patinka toks išeities taškas – pasižiūrėkime kaip kiekvienoje iš 27 valstybių kovidas įtakojo kovą su lėtinėmis ligomis”, – L.Mažylis sako, kad infekcinės ligos niekaip neturėtų paveikti įprastinių procesų ir kitų ligų gydymo, tuo tarpu tai vyko ir visose šalyse skirtingu lygiu.

Liudas Mažylis svarsto, kad toks centras galėtų ne tik kaupti įvairius duomenis, juos apibendrinti ir teikti šalims narėms, bet ir užsiimti jų sklaida ir aiškinimu piliečiams, kas yra daroma. Anot jo, ne visi žmonės domisi mokslu arba turi kitokių priežasčių, kurios jiems atrodo svarios nesiskiepyti, tad motyvų puokštė įvairi ir dalies žmonių nuomones būtų galima pakeisti su jais kalbantis ir juos informuojant. Toks centras galėtų atlikti šią funkciją, mano Liudas Mažylis: “Jis turėtų prieinama forma kiekvienam piliečiui paaiškinti, ką mes čia darome”.

Dar vienas tikslas turėtų būti situacijų modeliavimas, ir pirmiausiai dabartinės situacijos. “Gal išvės kovidas, o gal dar stipriau išsivystys, eilinė atmaina išsivystys”, – svarsto Liudas Mažylis. Modeliuojant, pasak jo, buvo galima pasiruošti ir Delta atmainos atsiradimui.

Kiek galėtų būti perduota kompetencijų bendroms institucijoms, tokioms kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, europarlamentaras socialistų frakcijos atstovas Juozas Olekas sako, kad norint didesnės integracijos gali reikėti keisti ir ES sutartis.

Juozas Olekas sako, kad tokie projektai kaip HERA telpa dabartinių sutarčių rėmuose, tačiau kalbant apie gydymą, ar apie standartus, jau gali reikėti keisti ES sutartis.

“Jeigu iš tikrųjų norim sutvirtėti, tai jau reikėtų tikslinti sutartis”, – sako J.Olekas. Tai galėtų vykti Konferencijos dėl Europos Sąjungos ateities formate, svarsto jis, – “Jau 2019 metų pabaigoje buvo galima matyti, kad reikia imtis veiksmų”.

Europarlamentaro minima HERA – Europos Komisijos pasiūlyta  Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija, įgyvendinanti parengiamuosius terapinių vaistų identifikavimo veiksmus. Tokiu būdu būtų užtikrintas visų COVID-19 gydymo mokslinių tyrimų projektų koordinavimas, skatinama diegti inovacijas ir kurti vaistus. HERAi bus skiriama 6 milijonai eurų 2022 – 2027-iems metams iš kelių fondų, tokkių kaip EU4Health, rescEU, Horizon Europe ir NextGenEU.

Turint bendrą sveikatos centrą, ką dabar ketinama daryti, būtų buvę galima ir į šią pandemiją sureaguoti anksčiau.

“Sureagavom tuo metu, kai liga jau buvo applitusi visose ES  valstybėse narėse”, – apgailestauja J.Olekas ir mato tokiose situacijose galimybes bendriems veiksmams.

“Kažkada Alytus nepasinaudojo, kai degė, kad yra  civilinės saugos tarnybos, kurios galėtų atvykti nustatyti patį užkratą”, – galimybes priminė europarlamentaras. 

Juozas Olekas

Dar viena galimybė – stiprūs ligų centrai, kurie specializuojasi tam tikruose susirgimuose ir padeda diagnozuoti retas ligas.

“Retą ligą nustatyti užtrunka iki 10 – 12 metų. Vis kažką kita nustatinėja tau, o kadangi Lietuvoje gali būti per tris metus viena tokia liga, o kai jau nustato po dvylikos metų, gal truputį būna ir per vėlu su gydymu”,  – sako J.Olekas. Tad jeigu būtų galimybė pasitikrinti įvairius spėjimus specializuotuose centruose, liga būtų nustatoma gerokai anksčiau, o gydymas galimas iškart nustačius. 

EP nuomone, Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro praplėsti įgaliojimai turėtų apimti ne tik pandemijas, bet ir tokias ligas kaip vėžys, diabetas ar psichinės sveikatos susirgimai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)