Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį (balandžio 23d). Skubioms investicijoms į Lietuvos ekonomiką skirta 500 mln. eurų. Pinigai bus paskirstyti jau pradėtiems bei naujiems valstybės investicijų projektams, kurių įgyvendinimo sutartys bus pasirašytos iki liepos 1 dienos. Ši suma yra tik dalis 2,5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso krizės pasekmių mažinimo programos.
Šia tema FM99 kalbino Alytaus ambasadorių ,tarptautinį ekonomistą Paulių Kunčiną:
„Europa mums padės, bet turime ir patys sau padėti, turime elgtis vikriai: naudoti visas priemones, kurias mums siūlo Europa. Nesnausti ir naiviai negalvoti, kad esama situacija išsispręs pati. Viskas priklauso nuo mūsų pačių ir nuo mūsų Valstybės reagavimo reakcijos ir sprendimo greičio.
Lietuva, Europa, JAV ir visas pasaulis nekantrauja sugrįžti į normalų gyvenimą po karantino ir pereiti prie antros fazės ekonomikos gaivinimo (angl. Phase 2). Pagrindinis gaivinimo principas turėtų būti – išvengti atsitiktinio turto perskirstymo.Visi privalo turėti vienodas galimybes toliau vystyti verslą, tačiau negalime ignoruoti realybės. Todėl negalime duoti neribotas subsidijas, kurios gali sukurti ekonomikos „zombifikaciją“, kurią išgyvena Japonija.Tuo tarpu eksponentiškai kylantis skaičius naujų žmonių užsiregistravusių darbo biržoje JAV patvirtino, kad ši krizė pasimatys per rekordinį nedarbo skaičių kuris tikėtinai pasieks 22% JAV.
Naujas rėžimas – nesibaigiantis pseudo karantinas
Covid –19 sveikatos statistika byloja, kad sveikatos krizė yra suvaldyta Europoje. Italijos, Ispanijos ir net Prancūzijos skaičiai tikrai pateisina karantino švelninimą.Lietuva atrodo taip pat gerai, kas liečia sveikatos krizės valdymą, bet ženkliai atsilieka pagal karantino pasekmių kompensacijos duomenis.Deja, naujausios žinios iš mokslo pasaulio verčia manyti, kad dar ilgai teks gyventu su Covid –19 viruso rizika. Ekonomikai tai „apynasris“, kuris privers toliau operuoti 70 pct pajėgumu.Daug žadantis JAV kompanijos Gilead remdisivir antivirusinis vaistas neišlaikė egzamino Kinijoje, nors dar yra vilties kad kiti bandymai bus sėkmingesni.Tuo tarpu pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad antikūnio testai (angl. antibody tests) nėra kelias atgal į normalų gyvenimą. Mes dar nežinome kiek laiko po persirigimo mūsų imunitetas galės kovoti su Covid –19. Kitaip tariant, išlieka pakartotino užsikrėtimo rizika, kuri toliau varžys visuomenę ir vartojimą.Tai dar vienas smūgis turizmo sektoriui . Atsigavimo planas, kurį siūlė Graikija ir Portugalija –sukurti saugius „turizmo koridorius“, kur žmonės turintys antikūnius galėtų saugiai keliauti po Europą, artimiausi metu neveiks.Todėl iliuzijų dėl V-raidės atsigavimo kreivės nebeliko. Reikia ruoštis blogiausiam BVP kritimo scenarijui. Ekonomistai linksta link -10% BVP kritimo eurozonoje. Ispanijoje blogiausias scenarijus (kuris dabar jau atrodo bazinis) yra -14% kritimas 2020 ais metais.
Europos šiaurė – pietūs atotrūkis
Nepaisant to, karantino švelninimo tempas Europoje išliks lėtas ir atsargus, palyginus su JAV. Visai tikėtina, kad galimai bus vėl griežtinama tvarka, jei išaugs užsikrėtusiųjų skaičius.Matysime atotrukį tarp Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos – jos geriausiai suvaldė rizikas, ir Ispanijos, Italijos ir Prancūzijo, kurios dėl didelio skaičiaus mirčių bus ypatingai atsargios.Tuo tarpu, JAV skuba atidarinėti ekonomiką (greičiausiai per greitai), nes karantino klausimas tapo politizuotas ir republikonų gubernatoriai nebenori paisioti mokslininkų patarimų .
Pagalba iš Europos
Geriausios šios savaitės žinios atėjo iš Europos vadovų vaizdo konferencijos, balandžio 23 d. Paaiškėjo, kad, matyt, pavyks Europai susitarti dėl 1 trilijono eurų (7% nuo eurozonos BVP) ekonomikos gaivinimo fondo. Aišku, jis pasileis dar negreitai (galbūt tik liepos mėnesį ar vėliau), tačiau Europos solidarumas šiuo metu laimi.Rinkos sureagavo neigiamai, nes pritrūko detalumo ir greičio, lyginant su JAV, kuri patvirtino dar vieną 484 miljardų dolerių skatinimo planą. Iš viso JAV planuoja 15% deficitą 2020 – aisiais. Europa juda palyginus lėtai ir su mažesniais skaičiais, nors žala ekonomikai bus greičiausiai daugiau nei 10% nuo BVP.
Skolintis būtina – žinia iš finansų reitingų agentūros
S&P skolų vertinimo agentūra nesumažino Italijos reitingo. Sprendimas patvirtino vyraujančią nuomonę, kad pandemijos metu skolintis ne tik galima, bet ir būtina. Infliacijos baimę nusveria depresijos rizika.Mano asmenine nuomone, Lietuva gali drąsiai skolintis 12 miljardų rinkose be didelių pasekmių jos reitingams, nes tą dabar daro visi. Skola nuo BVP gali kilti iki 70% palyginus su 41% prieš Covid –19 krizę.
Dedu dideles viltis, kad Lietuva pasirodys sėkmingai skolų rinkose ateinančią savaitę, nes jau reikia ruošti planą antram gaivinimo etapui (apie tai daugiau antradienio konferencijoje).Dėkingas Lukas Savickas ir Lietuvos institucijom už https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui puslapį, kuris duoda mums galimybę stebėti ir analizuoti situaciją. Skaičiai šiuo metu tikrai nedžiugina, tačiau, kaip supratau iš gerb. Ministro Vilius Šapoka šią savaitę galime tikėtis proveržio.To labai reikia, jei norime išvengti kapituliacijos darbo rinkoje ir įmonių bankrotų, kurie gali sukelti finansinę krizę. Valstybei taip pat svarbu, kad išliktų mokesčių mokėtojai ir vartotojai. Vėlavimo kaina šitos krizės metu išlieka labai aukšta – rašo Paulius Kunčinas.
Kaip kalbėjo soc. apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, darbdaviai, kurie iki ketvirtadienio(2020-04-23) paprašę subsidijų į prastovas išleistiems darbuotojams, jos bus išmokėtos dar šią savaitę. Pasak paskutinių duomenų, dėl subsidijų kreipėsi beveik 10 tūkst. įmonių, jos prašo pagalbos 64,7 tūkst. darbuotojų. Pasak ministro, 7,2 mln. eurų subsidijų jau išmokėta 42,3 tūkst. darbuotojų iš 7 tūkst. įmonių. Savarankiškai dirbančių žmonių, netekusių visų ar dalies pajamų ir besikreipusių dėl subsidijų, skaičius siekia 58,3 tūkst., iš jų parama išmokėta 48 tūkst. – iš viso 6,4 mln eurų.
Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį. Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 656 eurus „į rankas“. Tokia išmoka bus skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik 437 eurų „į rankas“, pusę darbo vietų darbdaviai turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius. Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
