„Europos klubas“: naujoji Europos Komisija – prie starto linijos

Naujoji Europos Komisija – prie starto linijos

 Naujoji Europos Komisija startuos lapkričio 1-ąją, kaip ir buvo tikėtasi. Naujasis Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris sulaukė Europos Parlamento palaikymo ir kritikos. Jis žadėjo atgaivinti stagnuojančią Senojo žemyno ekonomiką ir veiksmingai kovoti su užsienio politikos iššūkiais.

 Pažadas – iki Kalėdų

EK viceprezidentas Valdis Dombrovskis ir Vilija Kvedaraitė

EK viceprezidentas Valdis Dombrovskis ir Vilija Kvedaraitė

 Europos Parlamente Strasbūre už naująją Europos Komisiją balsavo 423 europarlamentarai: 209 pasisakė prieš, o 67 susilaikė. Tokio palaikymo užteko ir J-C.Junckerio komanda galės pradėti dirbti kaip ir planuota – lapkričio 1 dieną. Nors tuo buvo smarkiai abejojama atmetus Slovėnijos pirmąją kandidatę į komisarus.

Savo kalboje prieš lemiamą balsavimą J.C.Junckeris pažadėjo iki Kalėdų pristatyti 300 milijardų eurų investicijų paketą augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Beje, už šį Komisijos vadovo pažadą bus atsakingas ir Latvijos buvęs premjeras Valdis Dombrovskis, dabar tapęs Komisijos viceprezidentu bei Euro ir socialinio dialogo komisaru. Be to, jis koordinuos ir kitų komisarų veiklą, įskaitant Prancūzijos komisaro, atsakingo už ekonomiką ir finansus, Pjero Moskovicio.

 Apie tai “Europos Klubas“ ir kalbėjosi su eurokomisaru iš Latvijos:

 – Kaip įsivaizduojate savo darbą su Prancūzijos kolega Pieru Moskoviciu? Ar ir toliau skatinsite taupymo liniją? Juk jūsų ir prancūzo politikos buvo visiškai skirtingos. Taigi kaip dirbsite kartu?

 – Pirmiausia noriu padėkoti tiems europarlamentarams, kurie šiandien palaikė Europos Komisiją ganėtinai didele dauguma ir suteikė mandatą darbui kitiems penkiems metams. Pagrindiniai iššūkiai, kurie mūsų laukia ekonomikoje, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ateinančius penkerius metus, tam, kad būtų išvengta labai lėto ekonomikos augimo scenarijaus ar net stagnacijos. Manau tai pagrindinė užduotis Komisijai, stiprinant ES vidaus rinką, palengvinant investicijas, daugiau investuojant į tyrimus ir inovacijas, mažinant administracinę naštą, lengvinant tarptautinę prekybą .

Turiu pasakyti, kad bent dėl keleto šių sričių yra ganėtinai platus sutarimas, ką turime daryti kitus penkerius metus siekiant paskatinti ekonomikos augimą. Tad kaip savo pagrindinį tikslą naujojoje Komisijoje aš matau koordinuoti ekonominę ir finansinę politiką iš vienos pusės, su socialine ir užimtumo politika – iš kitos pusės, užtikrinat, kad abi sritys vystytųsi subalansuotai ir ekonomikos augimo vaisiai paliestų kiek įmanoma daugiau žmonių.

Kas dėl kito klausimo, tai jis gerokai platesnis. Ir tai ne Dombrovskio ir Moskovici klausimas, tai nauja struktūra, pasiūlyta pirmininko Junkerio, kad viceprezidentai būtų koordinatoriai. Daugybės klausimų dėl to sulaukėme ir per klausymus Europos Parlamente. Pirmininkas taip pat pateikė daug papildomų paaiškinimų, koks vaidmuo bus viceprezidentų ir koks komisarų, tad mano tikslas žaisti pagal šias taisykles.

 – Ar jums aiškios tos taisyklės, pagal kurias reikia žaisti?

– Pagrindinė struktūra aiški, taip pat ir pagrindiniai instrumentai, suteikti viceprezidetams kaip koordinatoriams. Tai ir galimybė paruošti tam tikrus politikos pasiūlymus. Tikslas – būtent viceprezidentai bus tie, kurie teiks pasiūlymus Komisijos kolegijai.

Bet manau, kad kai kuriuos dalykus parodys praktika, nes tai nauja struktūra ir mums visiems reiks prie jos priprasti ir išmokti dirbti joje. Bet mano koordinuojamoje sferoje bus keletas komisarų, tad mano tikslas bus glaudžiai dirbti su jais visais.

 – Ar turite specialių priemonių dėl Rusijos krizės įtakos ekonomikai ir Baltijos šalims, ir ar galimos jos su Prancūzijos kolega, kurio nuomonė gali būti visiškai priešinga?

 – Mes aiškiai matome, kad ekonomikai daro įtaką ir sankcijos Rusijai, ir Rusijos kontrsankcijos prieš ES. Visa tai bendrai blogina situaciją regione Ukrainai susiduriant su didžiulėmis problemomis ir Rusijai artėjant prie stagnacijos, jei ne recesijos. Tad, žinoma, tai veikia ekonomikos augimą taip pat ir Baltijos šalyse, ir kitose ES šalyse. Mes matome keletą šalių, kurios tikrai smarkiai nukentėjo ir iš ES pusės mes turime būti pasiruošę pasiūlyti tam tikrus kompensacinius mechanizmus. Žinome, kad tam tikri mechanizmai jau buvo taikomi ir sumokėta žemdirbiams kai kuriuose sektoriuose. Yra diskusijos dėl galimų intervencinių pirkimų, kitų paramos instrumentų, bet žemės ūkis nėra mano tiesioginė sfera, apie tai galėtų kalbėti Žemės ūkio komisaras.

 – Latvija jau dešimt mėnesių turi eurą, Ką jūs galėtumėte pasakyti lietuviams, kurie dabar susiduria su tomis pačiomis baimėmis, kurios buvo ir Latvijoje prieš metus?

 – Manau, kad euro įvedimas buvo neabejotinai geras žingsnis Latvijai, Latvijos ekonomikai ir bus tas pats Lietuvai. Yra keletas būdų, kaip tai teigiamai veikia ekonomiką – per mažesnes palūkanų normas, dingsta valiutos konvertavimo kaštai verčiant litus į eurus ir atvirkščiai. Bendrai euras tarnauja kaip pozityvus signalas apie finansinį ir ekonominį stabilumą Lietuvoje ir visame regione, ir tai padeda pritraukti užsienio investuotojus. Todėl neabejotinai pasakyčiau, kad po to, kai Latvija įsivedė eurą, mes matome pozityvų poveikį Latvijos ekonomikai, ir kai kurios baimės, kurios buvo, netapo realybė.

Buvo labai daug baimių dėl infliacijos. Baimintasi, kad kai įstosime į eurozoną, infliacija bus labai aukšta. Bet ką mes matome dabar? Eurozona baiminasi priešingos tendencijos, kad infliacija per maža, tad galbūt dabar geriausias laikas Lietuvai įstoti ir dėl to, kad nereikėtų tiek daug rūpintis infliacija.

 Lietuvis džiaugėsi pokyčiais

Andriukaitis1 Lietuvos atstovas Europos Komisijoje, dirbsiantis Sveikatos ir maisto saugos komisaru, Vytenis Andriukaitis džiaugėsi Parlamento palaikymu ir bandė suprasti tautiečius europarlamentarus, kurie nepalaikė tokio sprendimo – Bronis Ropė balsavo prieš Komisijos sudėtį, o Valdemaras Tomaševskis susilaikė. Anot komisaro, jie vykdė frakcijos sprendimą.

Tuo tarpu du mūsų išrinktieji – Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas – visai nesiteikė balsuoti.

“Europos Klubui” V.Andriukaitis džiaugėsi, kad „į portfelį grįžo medikamentai“. Kitaip tariant, eurokomisaras bus atsakingas ir už farmacijos produktų reguliavimą. O taip pat ir medicininės prekės. „Tai ženklas pokytis, kurį aš labai sveikinu“, – įvertino buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras. Tiesa, tokie pokyčiai atsirado ne per naktį, o po ilgų diskusijų Europos Komisijoje bei kalbant su nevyriausybinėmis organizacijomis bei farmacijos sektoriaus atstovais.

Beje, tvirtinant Europos Komisiją susilaikė kai kurių šalių socialdemokratai. Šiai partijai priklausantis V.Andriukaitis aiškino, kad susilaikiusieji negalėjo paremti dviejų kandidatūrų. Bet frakcijos tokią teisę turi ir jos jomis pasinaudojo. Nors yra ir principinių nesutarimų tarp partijų, kurios pasisako už aktyvia Europos Sąjungą. Pavyzdžiui, Žalieji nėra euroskeptikai, tačiau jie nebalsavo, nes mano, kad per mažai akcentuotas biologinės įvairovės išsaugojimas, ekologinės produkcijos propagavimas, žalioji energetika.

 Perėmė iš portugalo

 J.C.Junckeris Komisijos vairą perima iš portugalo Jose Manuelio Barroso, per kurio vadovavimo dešimtmetį ES ir Europos Parlamentas įgijo daugiau galių, tačiau visuomenė ėmė vis labiau priešiškai žiūrėti į Briuselio biurokratinį aparatą. Europos Parlamento liberalų frakcijos (ALDE) lyderis Guy Verhofstatas teigė, kad frakcija nutarė palaiminti Komisiją, tačiau tikisi visiškai kitokios Komisijos nei buvusi J.M.Barroso komanda, kuri, anot liberalų lyderio, buvo tapusi Tarybos – t.y.šalių narių, sekretoriatu ir kuri nesiėmė jokių veiksmų, nesulaukusi žalios šviesos iš Paryžiaus ir Berlyno. Jis kvietė prisiminti Žako Deloro išbandytus metodus, paremtus trimis žodžiais – atverti, unifikuoti ir investuoti. Atverti rinkas, unifikuoti rinkas ir investuoti į rinkas – į skaitmeninimą, telekomunikacijas, kapitalo rinkas ir energetiką.

 Britas žada už Britaniją

 Balsuojant dėl Komisijos nepraleido progos pasireikšti euroskeptikų frakcijos lyderis britas Nigelas Faragas, išvadinęs naują Komisiją “niekieno grupele ir nežinomaisiais” ir savo šalies atstovui tėškęs, jog šis turėtų būti pavarde ne lord Hill, o lord Who, t.y. lordas Kas, nes jis niekad niekur nebuvo išrinktas, tad puikiai tinka ir darbui Europos Komisijoje.

“Tikiuosi, kad ši Komisija yra paskutinė, kuri vadovauja Britanijai, nes praėjus metams pasitrauksime iš Europos Sąjungos”, – šūkavo N.Faragas. Tuo metu žodžio kišenėje neieškantis G.Verhofstatas N.Farage’o klausė, gal šis pasiūlytų išsiskirstyti Jungtinėms Valstijoms, ir pasiūlė apsidairyti, kas vyksta pasaulyje, kur visi vienijasi, o ne bando kapstytis pavieniui. Tuo metu euroskeptikų frakcijos atskalūnas Valentinas Mazuronis sveikino naują Komisijos sudėtį ir linkėjo jai gero darbo, tuo visiškai prieštaraudamas savo frakcijos vadovo pasisakymui ir dar kartą parodydamas, jog sėdi ne tam suole.

Lietuvis Europos Parlamente priminė J.K.Junkerio išsakytą frazę: „degantį lėktuvą reikėjo taisyti skrydžio metu, todėl kartais tekdavo nudegti pirštus“. Linkiu, kad tie nedideli pirštų nudegimai būtų ne kliūtis, o stimulas sėkmingam darbui ateityje”.

Beje, Europos Komisijos vadovas savo kalboje neužsiminė apie krizę Ukrainoje, dėl kurios smarkiai pašlijo ES ir Rusijos santykiai.

„Europos klubas“ – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

 Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)