Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Akiratyje – ir bankų sąjunga, ir Ukraina
Lietuvos šlovės europinėje arenoje pusmetis baigiasi. Nors pirmajai Baltijos šaliai, stojusiai prie pirmininkavimo vairo, buvo bauigoka, tačiau ruožtasi su dideliu atsidavimu ir itin kruopščiai. Tai matyti ir rezultatuose. Šią savaitę vienas po kito į Briuselį važiuoja Lietuvos ministrai ir pristatinėja pasiekimus Europos Parlamento komitetams. Sausio mėnesį išgirsime paskutinį prezidentės pirmininkavimo žodį. Iš ES viršūnių susitikimo ketvirtadienį, pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Jovitos Neliupšienės, tikimasi kompromiso Bankų sąjungos klausimu. Link to buvo einama viso pusmečio metu. Paskutinis etapas – bendra bankų pertvarkymo sistema ir bendras fondas jiems pertvarkyti. „Reikia tikėtis, kad paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas bus priimta susitarimas“, – sakė patarėja.
Naujas bankų reguliavimo mechanizmas turėtų įsigalioti po 3-4 metų. Labai svarbu, kaip bus kaupiamas fondas bankams pertvarkyti, jei šie turės kokių nors problemų. Taip siekiama užtikrinti euro zonos bankų stabilumą.
Bendroji saugumo ir gynybos politika, pasak J. Neliupšienės, yra dar viena labai svarbi tema šio viršūnių susitikimo metu. „Daugiausiai dėmesio bus skiriama gynybos pramonei: kaip užtikrinti, kad šalys narės galėtų pasinaudoti bendros rinkos privalumais, tyrimais ir inovacijomis, kurios vykdomos vienoje ar kitoje šalyje, santykiai su partnerėmis šalimis. ES diskutuoja ir apie naująsias grėsmes, kas yra svarbu Lietuvai“, – pasakojo prezidentės patarėja. Beje, Vilniuje su Gruzijos atstovais buvo pasirašyta sutartis dėl šios šalies dalyvavimo ES saugumo ir gynybos misijose.
Tradiciškai gruodžio mėnesį diskutuojama ir apie plėtrą. Pašnekovė pasakojo, kad per šį pusmetį buvo vertinama ES narystės siekiančių šalių pažanga, ir ji vertinama pozityviai. Pavyzdžiui, su Juodkalnija atidaryti nauji derybiniai skyriai, kurų metų pradžioje prasidės derybos su Serbija.
Kaip pastebėjo prezidentės patarėja J. Neliupšienė, ne visi tikėjosi, kad Letuvai pavyks sėkmingai vesti ir baigti derybas dėl ilgamečio ES biudžeto. Per šį pusmetį daug dėmesio skirta jaunimo nedarbo problemoms spręsti, sutarta dėl praktikų, sutarta dėl direktyvos dėl komandiruojamų darbuotojų, todėl dabar jau negailima komplimentų Lietuvai.
Tuo tarpu Ukrainoje situacija rutuliojasi ir toliau Maidano aktyvistams nepalankia vaga. Ukraina vėl pradėjo artėti prie Rusijos, šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas jau atvėrė ir piniginę Ukrainai, ir pigesnių dujų pasiūlė. Ukraina užsitikrino 15 milijardų JAV dolerių paskolą iš Rusijos, suteiksiančios atokvėpį ekonomikai, kuri artėja prie nemokumo. V. Janukovičiaus adresu liejasi kaltinimai, kad jis pardavė Ukrainą Maskvai. Rusija, be to, išpirks Ukrainos obligacijų už tris milijardus JAV dolerių. Šis žingsnis yra vienas iš pirmųjų Rusijos paskolų Ukrainai.
Rusijos ir Ukrainos ekspertai, gyvenantys svetur, perspėja, kad pasirašius sutartį dėl Muitų sąjungos užsienio prekyba visose pasirašiusiose šalyse smuko. Baltarusija turi neigiamą prekybos balansą su Muitų sąjungos šalimis, ir teigiamą – su ES šalimis.
Beje, naujasis susitarimas su Rusija padidino Ukrainos obligacijų JAV doleriais kainą. Investuotojai įsitikinę, kad suteikta paskola apsaugos Ukrainą nuo bankroto. Tačiau, kita vertus, užkraus naują naštą Rusijai, kurios ekonomika irgi stringa. Tuo tarpu ES vis kartoja, kad pasirengusi suteikti pagalbą, tačiau tikrai nemes milijardų į balą. Pasak ES plėtros komisaro Štefano Fulės, bus ir toliau deramasi su Ukrainos institucijomis, bendruomene, opozicija. „Nuo pat pradžių mes sakėme, kad Ukrainos priartinimas prie Europos turi būti procesas, jungiantis visas puses. Žinoma, mes esame pasiruošę ir toliau kalbėtis apie tolimesnę paramą. Esame didžiausias Ukrainos finansinis rėmėjas nuo nepriklausomybės“, – sakė eurokomisaras. ES, pasak jo, yra suteikusi tris su puse milijardo eurų dotacijų ir dar dešimt milijardų eurų paskolomis. O pasirašius Asociacijos sutartį, ši parama dar stiprėtų. Taip pat ES žada rūpintis, kad Ukraina gautų kitą TVF paramos paketą.
Š. Fulė pasakojo ir apie Moldovos bei Gruzijos tolimesnius žingsnius. Tarp sutarties parafavimo ir Asociacijos sutarties pasirašymo laikotarpis bus „užpildytas“ įvairiomis programomis. „Pamokos išmoktos iš viršūnių susitikimo Vilniuje“, – „Europos klubui“ sakė eurokomisaras. Jis pridūrė, kad Moldovoje ir Gruzijoje vyksta viešos diskusijos dėl Asociacijos sutarties naudos. Visi tekstai yra prieinami visuomenei.
O ką darys Europos Parlamentas, teiravomės jo pirmininko Martino Šulco. Jis „Europos klubui“ teigė, kad yra palaikomas kontaktas tiek su vyriausybe, tiek su opozicija. „Smurtas veda prie smurto, o to šaliai reikia mažiausiai“, – sakė jis apie specialiųjų pajėgų išpuolius prieš taikius protestuotojus. Jis pats teigė neketinantis vykti į Kijevą, tačiau palaiko europarlamentarus, kurie ten vyksta. M. Šulcas pastebėjo, kad Ukraino valdžia bando surasti savo vidinį dialogą, ir tą parodė susitikimas visų buvusių šalies vadovų. Tuo tarpu buvęs Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas mano, kad aukščiausio lygio ES delegacija Ukrainoje reikalinga. Tuo būtų parodyta, kad remsime ir bendradarbiausime toliau. „Tūkstančiai šviesų, kurias mes matėme Kijevo Maidane rodo, kad jie tikisi iš mūsų palaikymo kovoje“, – sakė jis. Buvęs Europos Parlamento pirmininkas tik pridūrė, kad ES delegacija gali padėti tarpininkavime, padėti sutarti, tačiau galutinį savo sprendimą turi priimti Ukraina. Ir visa tai dar įmanoma.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
