Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
„Europos klube” pokalbis su europarlamentare Laima Andrikiene – ES Taryba birželio 24 tvirtins ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires kurioms jau pritarta EP plenarinėje sesijoje.
Š į projektą rengė Lietuvos attsovė EP Laima Andrikienė. Klausykite…
Dar viena laidos tema – ar pavyks Europai ir Amerikai susitarti dėl laisvos prekybos? Klausykite interviu su JAV Prekybos organizacijos atstovu Europai Deivid Weiner.
Susitarti nebus lengva
Tūkstančiai naujų darbo vietų ir abiejų bendrijų spartesnis ekonomikos augimas. To siekia ir abi pusės, birželį susitarusios dėl derybų starto. Tačiau iš tiesų viskas nebus paprasta. Pirmasis derybų etapas vyks Vašingtone liepos mėnesį. JAV prezidentas Barackas Obama neslepia, kad susitarti bus sunku, tačiau jis įsitikinęs, kad derybas galiausiai vainikuos sėkmė. ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy mano, kad tai atvertų naujas erdves verslui ir naujas galimybes vartotojams.
Laisvos prekybos sutartis kelia dideles diskusijas. Prekyba tarp JAV ir ES kasdien siekia apie tris milijardus JAV dolerių. Tad laukiama gerėjančio bendradarbiavimo, tačiau taip pat yra ir nerimą keliančių momentų. Nerimauja ne tik Kinija ir Turkija. Perspėjimo signalų užtenka ir ES viduje. Pavyzdžiui, Prancūzija griežtai prieštarauja, kad į derybas būtų įtrauktas audiovizualinis sektorius. Prancūzai Europoje labiausiai nerimauja dėl galimos Holivudo produkcijos įtakos Europos žiūrovams. Juk būtent šioje valstybėje televizijoms galioja reikalavimas rodyti tam tikrą procentą europietiškos kino produkcijos, o kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tai vertinama tik kaip rekomendacija.
Amerikiečiai išimčių nenori
Tačiau JAV Prekybos organizacijos atstovas Europai Deivid Weiner „Europos klubui” pabrėžė, jog JAV siekia derėtis dėl visko pilnai, o ne apeinant tam tikras sritis. „Mūsų manymu, abiem pusėms yra svarbu įtraukti visas derybų sritis, kurios yra svarbios mūsų ekonomikoms. Š½inoma, kai kurios sritys bus ypatingai jautrios, tačiau tikimės derėtis dėl visų sričių, ir džiaugiamės, kad Europos Komisija sutinka su tokiu požiūriu”, – sakė D. Weiner.
Kalbėdamas apie jautrųjį audiovizualinį sektorių, pašnekovas teigė, jog per anksti kalbėti, jog tai gali būti koziriu derybose. „Abiejų pusių ekonomikos yra pakankamai atviros, tačiau visi turime sričių, kurios ypatingai jautrios. Suprantame, kad nepasieksime visko, ko tikimės. Tačiau turime pasiekti tam tikrą rezultatą”, – mano jis.
JAV jautri vieta galėtų būti sena teisė gabenti prekes tarp JAV uostų tik JAV statytais prekybiniais laivais, kurie priklauso Jungtinėms Valstijoms. Yra ir daugiau tokių sričių, minėjo organizacijos atstovas. Beje, JAV pusė atsisako viešai skelbti skaičius, galinčius atspindėti laisvos prekybos sutarties naudą šalies ekonomikai. Tuo tarpu Europa paskaičiavo, kad ES šalių bendras BVP padidėtų puse procento. „Mes nusprendėme atsisakyti skaičių, nes vieni galvos, kad jie per dideli, kiti – kad per maži”, – teigė D.Veiner. Pasak jo, manoma, kad eksportą abejomis kryptimis tokia sutartis padidintų dešimtimis milijardų JAV dolerių.
Jautrių klausimų pakanka
Tačiau yra ir trūkumų – sutartis leistų panaikinti arba sumažinti muitus, taigi biudžetai prarastų pajamas. Tačiau D.Weiner teigė, kad tokiu atveju pajamas reiktų didinti iš kitų sričių. „Tačiau tikime, kad išaugusi prekyba padidins surenkamas pajamas, tai rodo ir mūsų patirtis ankstesniuose prekybos susitarimuose, kad papildomi srautai, atsiradę dėl tarifų panaikinimo padidina ekonomikos aktyvumą ir drauge augina surenkamas biudžeto pajamas”. Genetiškai modifikuoti produktai, paplitę JAV ir taip nelaukiami Europoje – dar viena sritis, kur teks susitarti amerikiečiams ir europiečiams. Tačiau JAV pusė mano, kad šis sektorius taip pat nebus išbrauktas iš derybų, o Europai tik teliks sutvarkyti produktų, turinčių GMO, prekybą.
JAV Prekybos organizacijos Europoje atstovas D.Weiner sakė, kad susitarimas turėtų paskatinti ir investicijas abejose pusėje. Juo labiau, kad bus tariamasi ir dėl investicijų apsaugos. Pavyzdžiui, Europos gamintojai gali nuspręsti, kad gamyba JAV yra pigesnė, o produktai būtų siunčiami atgal į Europą. Beje, tai dabar jau daro kai kurios stambios kompanijos, ypač tos, kurios vartoja daug dujų. Skalūnų dujų revoliucija, nusmukdžiusi dujų kainas iki rekordinių žemumų, paskatino kai kurias Europos plieno gamybos kompanijas keltis į JAV. Pasirašius laisvos prekybos sutartį, prekės keliautų be jokių muitų.
Atsivertų kelias investicijoms
Pasak pašnekovo, sutartis leistų amerikiečiams aktyviau investuoti ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Dar vienas privalumas, D.Weiner teigimu, yra internetinė prekyba. Nors Europą ir JAV skiria Atlanto vandenynas, taigi ir pristatymo kaštai, tačiau nelikus muitų barjerų, prekę iš JAV, pavyzdžiui, kompiuterį, bus galima įsigyti pigiau. „Amerikiečius labai domina vynas, maisto produktai iš ES, mes juos mėgstame. Tad sveikintume galimybę, susitarus dėl sutarties, šių produktų įsigyti pigiau. Mus domina ir europietiški automobiliai, kurie dažnai yra nedideli ir vartojantys mažai degalų. Panaikinus tarifus, automobiliai atpigtų iki dešimtadalio”, – teigė pašnekovas.
Naujas požiūris į pasaulio prekybą yra vienas iš laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir Europos tikslų. „Pavyzdžiui, abi pusės yra susirūpinusios, kad valstybių kontroliuojamos kompanijos kartais rinkoje veikia būdais, kurie nepalankūs privačioms įmonėms ir kurie iškreipia prekybos srautus. Todėl galime sugalvoti naujus principus ir nuostatas”, – minėjo organizacijos atstovas.
Europoje – aistrų pliūpsnis
Tačiau kol kas netrūksta aistrų pačioje Europoje. Už Europos Sąjungos vidaus rinką ir paslaugas atsakingas eurokomisaras Michelis Barnier antradienį užsipuolė Europos Komisijos pirmininką dėl to, kad jis Prancūzijos pastangas apsaugoti Europos kino ir televizijos pramonę pavadino „reakcingais” veiksmais. M.Barnier, buvęs Prancūzijos žemės ūkio ministras, nusižengė tarnybinei hierarchijai sukritikavęs savo viršininko Jose Manuelio Barroso pareiškimą ir pareiškęs, jog protekcionizmo politika, plačiai žinoma kaip Prancūzijos kultūros išimtis, yra kova dėl ateities. Komisaras šiuos komentarus išsakė po to, kai J.M.Barroso pasmerkė Prancūziją už reikalavimą apsaugoti kultūrinę įvairovę per būsimas ES ir JAV derybas dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos įkūrimo. Tačiau galiausiai ES šalių prekybos ministrai sutiko su Prancūzijos reikalavimu neįtraukti audiovizualinės srities, tačiau Komisija pasiliko teisę sugrįžti prie šio klausimo, jei to prireiks.
Diskusijų rate – ir parlamentas
Europos Parlamentas taip pat stengiasi įsitraukti į diskusijas. Parlamentarai ragina JAV atverti Viešųjų pirkimų rinką europiečiams, tačiau pritaria Prancūzijos siekiui apsaugoti audiovizualines paslaugas. Parlamentas ragina apginti Europos poziciją ir dėl genetiškai modifikuotų produktų, klonavimo atvejų ir intelektinės nuosavybės teisių, geografinių nuorodų, darbo sąlygų apsaugos. Kaip „Europos klubui” sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė, patirtis rodo, jog šalys, susitarusios dėl laisvos prekybos sutarties, paprastai junta abipusę naudą. „Tačiau mes manome, kad audiovizualinio sektoriaus negalima įtraukti į derybų mandatą. Mūsų prekybos komisaras mano, kad kertame šaką, ant kurios sėdime. Jei viena pusė prieš derybas pradeda kalbėti, kad mes dėl kažko nesiderėsime, tai kita derybų pusė visada tai išnaudos”, – sakė europarlamentarė. Ar Holivudui atsivers didesnės galimybės užkariauti europietišką kiną, sužinome jau netrukus. Sutartį ketinama pasirašyti iki 2014 metų pabaigos.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]