„Europos klubas“ – CŽV kalėjimų aidas Lietuvoje ir Briuselyje

CŽV kalėjimų aidas Lietuvoje ir Briuselyje

JAV paskelbta ataskaita apie galimus CŽV kalėjimus Europoje sujaudino Europos Parlamentą. Trečiadienį sesijoje Strasbūre parlamentarai ilgai kalbėjo apie tai, kad atsakingi asmenys turi būti nubausti, tačiau tai turėtų padaryti pačios šalys, atlikusios nepriklausomą tyrimą.

Šalys turi išspręsti problemą

Europarlamentaras P. Auštrevičius

Europarlamentaras P. Auštrevičius

 Tokios pozicijos laikosi ir Europos Komisija. Europarlamentarai sutiko, kad už Europoje veikusius nelegalius įkalinimo centrus, kuriuose galbūt galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu, atsakomybę reikia prisiimti ir bendrai, nes tokie faktai prieštarauja Europos vertybėms.

Tiesa, ne visi ir pačioje Lietuvoje tiki, kad mūsų šalyje būta tokių kankinimo centrų. Nors Antaviliuose esantį paslaptingą pastatą per televizorių matė, ko gero, jau visi Lietuvos vaikai, valstybės vadovai kartoja, kad apie tokį kalėjimą jie negirdėjo. Iš amerikiečių ataskaitos aiškėja, kad tokie centrai buvo tik trijose ES šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Pastarųjų šalių atstovai nenoromis prisipažino apie veikusius centrus, žurnalistai surado net žmones, kuriems buvo mokama už saugojimą. Tačiau Lietuvoje situacija – kiek kitokia. Tiesa, Briuselis vieningas vienu dalyku – pačios šalys narės turi išspręsti šią problemą, tai ne ES reikalas.

 Naujausia informacija sujudino vandenis

 Europos Parlamentas, tiesa, jau anksčiau priėmė tris rezoliucijas šiuo klausimu. Europos Parlamento Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetų narys Petras Auštrevičius neslepia: situacija gerokai pasikeitė paskelbus šią JAV Senato ataskaitą. Tiesa, kai kurios eilutės dar užtušuotos – apie vietoves, žmones ir pan. Pasak parlamentaro, gali nuskambėjo ir daugiau raginimų Lietuvai, kuri minima šioje istorijoje. Lietuva, jo nuomone, padarė viską, ką turėjo, tad neturėtume savęs kalti prie sienos. „Akivaizdu, kad ES nieko mums negali pasakyti, išskyrus patarimą, galimai išvengiant tokių dalykų ateityje“, – sakė jis. Beje, po rezoliucijų Lietuva ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kankinimų praėjusiais metais. Taigi šalis jau atsižvelgė į kai kurias pastabas. Tačiau naujausia informacija, deja, reikia pripažinti, liečia mus tiesiogiai, sako P.Auštrevičius.

Beje, viena detalė: kai Rumunijoje veikė toks kalėjimas, šalis rengėsi tapti NATO nare, kai buvo kuriamas Lietuvoje – mes buvome ant ES slenksčio. „Žinoma, su JAV mus sieja strateginė partnerystė. Bet klausimą kelčiau ne dėl organizacijos, o dėl bendros situacijos tuo metu. Pamename, kas buvo po rugsėjo 11-osios, V.Putinas skambino W.Bushui ir pasiūlė savo pagalbą. bendradarbiavimą išvengiant tokių teroro aktų ateityje. Sukrėtimas, išvados po tų įvykių paveikė kiekvieną ir bendradarbiavimas įgavo visai kitokį pobūdį. Matyt buvo daug neformalizuoto bendradarbiavimo tarp saugumo tarnybų“, – pasakojo europarlamentaras.

Ar buvo peržengtos ribos? Matyt, kad buvo, pripažįsta Lietuvos atstovas. „Mes turime būti tikri, kad laikomasi taisyklių, nesvarbu, kokia situacija“, – mano europarlamentaras. Pasitikėjimas Lietuvoje turi būti kuriamas – dabar baiminamasi net telefonu šnekėtis.

Tačiau kas iš tiesų buvo Lietuvoje? Žinoma, kad sąlygos buvo, bet kas konkrečiai? Tranzito stotelė? P.Auštrevičius mano, kad neatsakyta į daug klausimų. Tiesa, žinoma, kad Lietuva nesuteikė medicininės pagalbos vienam iš kalintųjų, tačiau tai reikia tirti, mano pašnekovas. Prokuratūros tyrimai irgi nieko nepadėjo.

„Geriau padėti tašką istorijoje nei palikti neatsakytų klausimų. Užbrauktos vietos aitrins politinę vaizduotę“, – perspėjo P.Auštrevičius. Normaliose visuomenėse bandoma išsiaiškinti iki galo bet kokiu atveju.

 Ar ištikimi vertybėms?

 Trečiadienį vykusioje sesijoje Strasbūre parlamentarai rėžė daug pastebėjimų dėl kalėjimų Europoje.

„Terorizmą galime įveikti tik būdami ištikimi esminėms savo vertybėms“, – pažymėjo ES Tarybos atstovas Benedetto Della Vedova. Pabrėžęs, jog ES ne kartą ragino JAV pakeisti savo politiką, jis kartu priminė, kad vidaus saugumo reikalai ir jų tyrimas yra ES valstybių vidaus reikalas. Vis dėlto jos privalo laikytis Europos pagrindinių teisių chartijos, o ES turėtų persvarstyti teisės aktus, reguliuojančius vidaus saugumą, pridūrė kalbėtojas.

Europos Komisijos atstovas Dimitris Avramopoulos teigė esąs „pasibaisėjęs“ tuo, ką atskleidė JAV Senato ataskaita. ES smerkia bet kokį kankinimą ir laiko jį baudžiamuoju nusikaltimu, o su terorizmu reikia kovoti gerbiant teisinės valstybės principus, visuotinai pripažintas vertybes ir tarptautinę teisę, pažymėjo kalbėtojas. „ES valstybės turi išsamiai, savarankiškai ir nešališkai ištirti įtarimus, nustatyti kaltuosius ir atlyginti žalą nukentėjusiems“, – pridūrė jis.

„Kaip galime remti idėjas, kurias čia pat paminame?“ – klausė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) atstovė iš Vokietijos Monika Epp-Hohlmeier, pridūrusi, jog „pagrindinės žmonių teisės yra šventos ir jų nevalia pažeisti“, EP narė sveikino JAV Senato ataskaitos paviešinimą – pasak jos, „nedemokratinėje valstybėje tai nebūtų įmanoma“.

 Šalys slepia tiesą?

 Socialistų atstovė iš Slovėnijos Tanja Fajon priminė, jog absoliuti dauguma pasaulio šalių, įskaitant JAV, pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą. „Praėjo septyneri metai nuo pirmosios EP rezoliucijos šiuo klausimu, o ES šalys iki šiol slepia tiesą“, – piktinosi EP narė. Ji pridūrė, jog Europos šalių dalyvavimas kankinimuose „yra apgailėtinas ir prieštarauja ES vertybėms“. Europarlamentarė reikalavo išsamių tyrimų ES šalyse, taip pat griežtesnės demokratinės saugumo tarnybų kontrolės, nes „kitaip negalime būti užtikrinti, kad rytoj patys netapsime kankinimų aukomis“.

Europos konservatorių ir reformistų atstovas iš Belgijos Mark Demesmaeker kvietė rasti tinkamą pusiausvyrą tarp asmens laisvės ir poreikio apsaugoti visuomenę. Pažymėjęs, kad ES prarado didelę dalį piliečių pasitikėjimo nekritiškai dalyvaudama CŽV operacijose, EP narys ragino jį atkurti.

Demokratija skiriasi nuo diktatūros tuo, kad joje nėra nebaudžiamumo, o kaltieji atsako už savo veiksmus, teigė Liberalų ir demokratų aljanso atstovė iš Nyderlandų Sophia In ‘t Veld. Ji džiaugėsi, kad Lenkija prisipažino dėl dalyvavimo CŽV operacijose, ir ragino kitas ES šalis padaryti tą patį. „Nepakanka pareiškimų. Turėjome įstatymus, bet jų buvo nesilaikoma. Turime gauti visus atsakymus, o už nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo EP narė.

 Siūlė net sankcijas šalims

 „Kankinimas nesuderinamas su žmogaus orumu, jis turi būti visuotinai pasmerktas ir uždraustas“, – pabrėžė Europos vieningųjų kairiųjų atstovė iš Vokietijos Cornelia Ernst. Pasak jos, už kankinimus atsakingi asmenys turi sulaukti atpildo, o Gvantanamo kalėjimas turi būti uždarytas visam laikui.

Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti EP narė iš Vengrijos Krisztina Morvai klausė, kodėl ES siekia taip artimai draugauti su JAV, paminėjusi rengiamą ES laisvosios prekybos susitarimą su šia šalimi. Jos nuomone, „tai priartina Europą prie naujo šaltojo, o potencialiai – ir tikro karo su Rusija“, todėl reikėtų „pasirinkti geresnį draugą“.

Žaliųjų atstovė iš Prancūzijos Eva Joly ragino neaukoti žmogaus teisių dėl kovos su terorizmu ir „sukurti tikrą tarptautinį teisingumą“. Pasako jos, ES ir jos narės turi prisiimti visą atsakomybę ir nuteisti asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimų. Europarlamentarė siūlė pritaikyti ES sankcijas toms jos narėms, kurios iki galo neištyrė šio klausimo. Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovė iš Italijos Laura Ferrara taip pat ragino skaidriai ištirti visus įtarimus ir nuteisti prie kankinimo prisidėjusius asmenis.

 „Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)