„Europos klubas“ – dėl euro Lietuvoje nuomonių skirtumai Europos Parlamente

Dėl euro Lietuvoje – nuomonių skirtumai Europos Parlamente

 Trečiadienį Europos Parlamentas sprendė, ar leisti Lietuvai įsivesti eurą. Anksčiau tam pritarė Ekonomikos ir pinigų komitetas, o birželio pabaigoje eurui Lietuvoje yra pritarusi ir Europos vadovų taryba.  Nors, kaip ir buvo tikėtasi, parlamento dauguma palaikė Lietuvos įstojimą į euro zoną, netrūko ir pasisakiusių prieš.

Balcytis1 Euroskeptikai balsuoja prieš

 Tokių buvo 116, o už balsavo 545 Europos Parlamento nariai.   Ekonomikos ir pinigų komitete dešimtadalis narių, o tai yra aštuoni, taip pat pasisakė prieš eurą Lietuvoje. Tiesa, tai veikiau balsavimas prieš patį eurą, o ne prieš Lietuvą, „Europos Klubui“ sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis. „Tai natūralu, nes šis parlamentas išsiskiriantis: yra daug euroskeptikų, kai kurie komitetų nariai ne tik kad nepritaria buvimui ES, bet ir bendros valiutos įdiegimui“, – sakė jis. Z.Balčytis pasidžiaugė, kad balsavimo už Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude Junckerį parodo, kad ES turės kryptį ir eis didesnio konkurencingumo keliu. Tuo tarpu kalbant apie euro zoną, reikia didesnio konsensuso ir įsiklausymo, bendrų sprendimų. Tuo tarpu euras nėra pinigų politikos įrankis, bet ir instrumentas, leidžiantis valstybėms koordinuoti savo veiksmus ekonomikoje, užsienio politikoje, pridūrė europarlamentaras.

 Kritikų gretos retėja

Eurai 2jpeg Būsimasis Europos Komisijos vadovas kaip tik ir paminėjo savo kalboje, kad jeigu Europoje nebūtų bendros valiutos, tai krizė būtų atnešusi kur kas skaudesnių padarinių, ir iki šiol didžiosios Europos valstybės finansiškai kariautų tarpusavyje. Ypač euro privalumai išryškėja ten, kur susiduriama su ypač skaudžiomis krizėmis. Pavyzdžiui, Bulgarijoje ką tik bankrutavo vienas didžiausių komercinių bankų, ir šalis iškart pateikė prašymą prisijungti prie Bankų sąjungos, nors euro zona šaliai dar toli. Graikija buvo kone bankrutavusi valstybė, tačiau finansinė sistema toliau funkcionuoja, mokamos pensijos. „Norint ateityje būti konkurencingam, reikia turėti bendrą valiutą“, – sakė Z.Balčytis. Rusija taip pat jau turi planų po dešimt metų kurti bendrą valiutą, kaip atsvarą eurui ir doleriui. Eurazijos sąjungą žadama įkurti iki 2030 metų.

Lietuvoje euro šalininkų ir priešininkų maždaug per pusę – kol kas šiek tiek daugiau yra skeptikų. Tiesa, kuo arčiau euras, tuo šalininkų daugiau. Nuo praėjusių metų balandžio iki šių metų balandžio euro šalininkų Lietuvoje išaugo penkiais procentais – nuo 41 iki 46 procentų. Tuo tarpu nepritariančiųjų skaičius sumažėjo septyniais procentais – nuo 55 iki 48 procentų. Lietuvos gyventojai jau turi galimybes matyti produktų kainas dviem valiutomis – litais ir eurais. Žmonės labiausiai baiminasi kainų kilimo, nors valdžia grūmoja, kad prižiūrės, jog nebūtų branginamos prekės siekiant pasinaudoti euro įvedimu. Kol kas pokyčių beveik nėra, ir Lietuvoje jau užfiksuota mėnesinė defliacija.

Europarlamentaras A. Guoga

Europarlamentaras A. Guoga

 Nebaejoja, kad kainos ūgtelės

 Kaip mes pasirengę priimti naują valiutą? Europos Parlamento narys, Vartotojų teisių apsaugos komiteto narys Antanas Guoga „Europos Klubui“ sakė, kad viskas priklausys nuo mūsų pačių, kaip mes priimsime bendrą valiutą. Jo nuomone, investuotojų akyse Lietuva atrodys geriau, atsiras daugiau stabilumo ir vilties, kad Lietuva suvaldys savo finansų sistemą net ir per juodžiausias krizes. „Mums reikia didžiuotis, kad tą pasiekėme“, – mano europarlamentaras. Jis priminė, kad Lietuva ir taip jau seniai „pririšta“ prie euro kurso, kas neleido manipuliuoti kursas remiant savo eksportuotojus. „Turėjome tik euro minusus, o dabar turėsime ir pliusus“, – samprotavo naujai išrinktas Europos Parlamento narys. Vienas tokių pliusų – nereikės keisti valiutos, o tai sutaupys keitimo mokesčio, padidės pasitikėjimas valstybe ir investuotojai palankiau žiūrės į kur kas labiau prognozuojamą šalį. Beje, įvedus eurą bus apvalinamos ne tik kainos, bet ir atlyginimai. A. Guoga žadėjo, kad jam priklausančiose kompanijose darbuotojų atlyginimai eurais bus apvalinami į jiems palankesnę pusę. O tam, kuris turi daug pinigų, A. Guoga pataria laikyti juos įvairia valiuta – tiek eurais, tiek doleriais, tiek svarais. „Tada mažiausiai rizikuoji, nes valiutų kursai svyruoja“, – sakė jis. Pavyzdžiui, Australijos dolerių indėlių palūkanos gali siekti ir keturis procentus, tačiau yra kurso svyravimo rizika. Tuo tarpu dolerio ir euro tarpusavio kursai taip pat svyruoja, o tai prognozuoti yra labai sunku.

Europos Parlamento narys neabejoja, kad įvedus eurą kainos šiek tiek kilstelės, ir net dešimties litų priedas prie pensijų to kilimo nekompensuos. Labiau kainos gali kilti paslaugų sektoriuje. „Reikia visiems būti budriems, kovoti, kad kainos per daug neišaugtų“, – sakė A. Guoga ir paminėjo penkių procentų brangimo ribą. Tačiau jis taip pat siūlo nepasiduoti grasinimais, kad žmonės po euro įvedimo ims badauti – tą yra išsakiusi net Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Maisto kainos, pasak A. Guogos, gali pakilti 2-3 procentus. Padidėjus kainoms, gali pakilti ir BVP, sakė europarlamentaras.

 „Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val.,  19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)