Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Europos klubas” – energetinė laisvė svarbi visai Europai.
Energetinis saugumas svarbus ne tik Lietuvai, Lenkijai, Latvijai, bet ir visai Europai. Trečdalį dujų Europa gauna iš „Gazprom“. Kaip surasti bendrą išeitį? Atrodo, kad taip greitai atsakymo nebus. Tačiau kokia bus bendra energetika, priklausys ir nuo to, kas pateks į būsimą Europos Parlamentą.
Rinkimai – kaip niekada svarbūs
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai žada intrigą, nes gali būti išrinkta daug prieš ES nusteikusių politikų, su kuriais, matyt, nebus taip lengva susitarti net ir dėl svarbiausių ES klausimų. Apie tai, ko laukti, „Europos klubas“ kalbėjosi su Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju Arnoldu Pranckevičiumi. „Mes pirmą kartą istorijoje esame viduryje tokios globalios europinės kampanijos, kai pirmą kartą yra iškelti kandidatai į Europos Komisijos pirmininkus. Visoje Europoje vyksta aktyvi rinkiminė kampanija“, – pasakojo A.Pranckevičius.
Jis neabejoja, kad šiais metais rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje bus kur kas aktyvesni, nei buvo praėję, kai prie urnų atėjo vos kiek daugiau nei penktadalis balsuotojų. Šįmet rinkimai sutapo su antruoju Prezidento rinkimų turu, tad aktyvumo antirekordas neturėtų būti pasiektas. Greičiau atvirkščiai. Pasak A. Pranckevičiaus, rinkimai į Europos Parlamentą šįkart kritiškai svarbūs Rusijos grėsmės akiratyje, o taip pat ir pačios ES egzistencinės krizės akivaizdoje. Europiniai reikalai šiuose rinkimuose ko gero pirmą kartą dominuos prieš nacionalinius klausimus – išorės grėsmė verčia rinktis globalesnius klausimus.
„Vyks referendumas dėl tolimesnės Europos integracijos, plėtros, dėl Europos vizijos. Visiems reikės kibti į kovą su euroskeptinėmis, populistinėmis, radikaliomis, ksenofobinėmis, rasistinėmis, antisemitinėmis, homofobiškomis idėjomis, kurių bus apstu.
Prognozės palankios ne visiems
Paskutiniai priešrinkiminės apklausos Europoje duomenys rodo, kad Europos liaudies partija surinks 27 procentus balsų ir gaus apie 209 vietas parlamente, socialdemokratai gali surinkti vienu procentu mažiau balsų. Taigi skirtumas tarp dviejų pagrindinių politinių jėgų Europos Parlamente sumažės. Tuo tarpu žalieji, liberalai ir komunistai turės apylyges pozicijas, prognozuoja pašnekovas. Tuo tarpu euroskeptinėms partijoms gali atitekti apie šimtas mandatų. Tai – ir liberalų sąskaita, nes jie, kaip manoma, gerokai susilpnės būsimame Europos Parlamente. „Taigi tradicinėms partijos iškyla didelis iššūkis šiuose rinkimuose apginti Europos idėją“, – sakė A.Pranckevičius.
Tuo tarpu Lietuva taip pat ruošiasi rinkimams, tačiau rinkiminė kampanija yra vangi, pripažįsta ekspertai. Tai lėmė ir Politinės reklamos įstatymo pakeitimai. Stengtasi, kad kampanija orientuotųsi į idėjas, o ne į spalvingas skrajutes. Tokia tokia kampanija pasiteisina, kai politikos lyderiai yra stiprūs ir turi idėjų, sako A. Pranckevičius. Tačiau kai idėjų trūksta, tai ir visa kampanija nuobodi. Beje, Europos Parlamento pirmininko patarėjas priminė seną tiesą – kuo didesnis rinkėjų aktyvumas, tuo mažiau euroskeptikų ir radikalų bus išrinkti.
Kalbėdamas apie vieningą energetikos rinką A.Pranckevičius sakė, kad valstybių vadovai pradeda rimtai žiūrėti į pasiūlymus, kurie nuskambėjo prieš penkerius metus pirmą kartą, bet kurie dabar yra itin aktualūs. Tad būtina nutiesti likusias jungtis, elektros tiltus, iki galo įgyvendinanti trečiąjį energetikos paketą, diversifikuoti energijos šaltinius. Taip pat svarbu sukurti ir užsienio energetikos politiką, kuri būtų svarbi atslinkus dujų krizei į Europą, pavyzdžiui, steigti bendras dujų saugyklas ES, taip pat kartu derėtis dėl kainų su išoriniais dujų pardavėjais.
Reikės naujų idėjų
Didėjančią energetinio saugumo svarbą akcentavo ir Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius. „Daug kas šią krizę Ukrainoje vadina akių pravėrimu. Todėl reikia greitinti ir stiprinti energetikos vidaus rinkos kūrimą, jungčių kūrimą“, – sakė jis. Europa jau ne kartą patyrė dujų krizes, kai susipykdavo Ukraina su Rusija, ir dujų srautas Europai kiek nuslopdavo. Tačiau iki šiol buvusius konfiktus viceministras vadina šaltais. O kas laukia ateinančią žiemą, kai šalys kone kariauja, nežinia. Beje, po vieno tokio konflkto 2009 metais energetika Europai tapo prioritetiniu dalyku. Tad naujų idėjų ieškant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos tik daugės.
Savarankiškumas kainuoja daugiau
Energetinė nepriklausomybė yra visa ko pagrindas, sako Kembridžo universiteto Europos geopolitikos ir Tarptautinių ryšių profesorius Brendan Simms. Pasak jo, dėl to verta ir daugiau mokėti už energiją, tačiau svarbu turėti savarankiškumą. „Problema ta, kad Vokietija dabar apsuota draugų iš visų pusių, ir jie nevienodai rūpinasi strateginiais klausimais. Saugumo klausimus visi sprendžiasi savarankiškai. Mums reikia nubrėžti liniją Rytuose – tolokai nuo Baltijos šalių, kurią apsaugoti būtų dedamos visos Europos pastangos“, – sakė profesorius.
Tam reikalinga vieninga užsienio politika su visomis bendromis pastangomis, o ne atskiros šalių užsienio politikos. Mokslininkas įsitikinęs, kad euro zona turi tapti federacija, paremta JAV pagrindu ar panašiu. „Tai vienintelis sprendimas, kuris galėtų sukurti kritinę masę, galinčią pasipriešinti ponui Putinui“, – pastebėjo B. Simms. Bet kol kas – V.Putinas eis tolyn, kol jo nesustabdys, sako profesorius. Todėl Europai reikalinga ir bendra gynybinė struktūra, teigia pašnekovas, ne tik ekonominiai ryšiai. „Nemanau, kad Baltijos šalys yra saugios. Jūs turite būti pasiruošę gintis ir didinti išlaidas gynybai. Išlaidos tam neturėtų būti mažesnės kaip penki procentai BVP“, – įsitikinęs Kembridžo universiteto profesorius.
Finansų ministras Rimantas Šadžius priminė, kad ES buvo sukurta ne tik ekonominiams tikslams. Nors iki šiol suvokiama, kad ES tėra kaip vienos rinkos darinys. Tačiau, pasak jo, nereiktų pamiršti, kad ES atsiradimą lėmė ir antrasis pasaulinis karas, o tautos apsisprendė siekti, kad daugiau karų šioje dalyje nebūtų. Ir įsivyrautų ne tik taika, bet ir demokratija bei pagarba žmogaus teisėms.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
