„Europos klubas“ – Europa žada spartinti šiferio stogų keitimą

Europa žada spartinti šiferio stogų keitimą Klausyti „Europos klubas“ (1 dalis)

Asbestas supjausto plaučius į gabalėlius ir juos išspjaudai. Taip vaizdžiai asbesto, kuriuo uždengta vis dar didelė dalis individualių namų, pavojų išsakė eilinis kaimo žmogus. Manoma, kad Lietuvoje 80 procentų namų tebėra dengti šiferiu, kuris yra nuodingas sveikatai ir aplinkai.
Europos Parlamentas priėmė pranešimą skubiai šalinti asbestą ir su juo susijusius pavojus darbe. Tiesa, šiferinių stogų pakeitimas kainuoja nemažai. Todėl jų šalinimo programos turi būti finansuojamas ne tik Europos, bet ir nacionaliniu mastu.

Rezultatai – menki Klausyti „Europos klubas“ (2 dalis)

Europos Parlamentas pasiūlė šalims narėms parengti asbesto šalinimo veiksmų planus. Kol kas vienintelė Lenkija yra priėmusi planą, pagal kurį šalyje visiškai neliks asbesto. Lietuvoje jį naudoti uždrausta dar nuo 2005 metų. O 2008 metais buvo patvirtinta asbesto šalinimo programa. Už tai buvo atsakinga Aplinkos ministerija. Tačiau rezultatai menki. Informacijos tenka ieškoti Š½emės ūkio ministerijoje.
Kalbinti Lietuvos kaimų žmonės teigė, kad dauguma namų strogų vis dar dengti šiferiu. Tik vienas kitas sau leido pasikeisti stogą nauju. Apie asbesto šalinimo programą jie girdėję, girdėję tik apie pasinaudojusius ja. Kai kurie pašnekovai kritikavo sudėtingas sąlygas, biurokratines kliūtis. Š½inoma, daugelį pristabdė finansų stoka.
Š½emės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė neslėpė, kad asbesto šalinimo programa, už kurią buvo atsakinga Aplinkos ministerija, strigo. Ir galiausiai ji iš viso neįvyko.Iki šiol dar ne visos savivaldybės pateikė duomenimis, kiek yra namų, dengtų šiferiu. Tuo tarpu Š½emės ūkio ministerija iš Kaimo plėtros fondo skyrė 60 milijonų litų asbestinių stogų keitimui. Tai yra paramos lėšos, tuo tarpu Vyriausybė iš savo kišenės tam neskyrė. Beje, į paramą galėjo pretenduoti tik kaimo vietovių gyventojai.

Kaimynai pavydi kaimynams

„Pilotinė priemonė pasiteisino, panaudota 80 proc. programos lėšų. Kai kaimynas pasikeičia stogą, tuo užsikeičia ir kitas kaimynas“, — pasakojo N.Padvaiskaitė. Taigi, apie 12 milijonų litų liko nepanaudota. „Tačiau susidomėjimas yra didelis, klausia, ar programa bus pratęsta. Š½adame vėl skelbti paraiškų priėmimą likučiui panaudoti“, – atskleidė Š½emės ūkio ministerijos atstovė. Tiesa, sąlygos šiek tiek bus sugriežtintos. Jos ir iki šiol buvo pakankamai griežtos. Pavyzdžiui, kaip teigė Europos Parlamento Pramonės komiteto narys Zigmantas Balčytis, pakeitus stogą draudžiama penkerius metus parduoti namą. Be to, į paramą negali pretenduoti tie, kurie yra gavę ES paramą. O kaime tarp žemdirbių tokių yra jau daug.
„Apskritai, lietuviai dar ne taip seniai sužinojo, kad asbestas yra viena nuodingiausių medžiagų. Jų skaidulos praktiškai niekada nesuyra. Š iferio lakštai sąvartyne problemos neišsprendžia, skaidulos vėl gali patekti į žmogaus organizmą, ir gali sukelti vėžį“, – pasakojo Europos Parlamento narys. Todėl netgi dirbantiems su šia medžiaga reikia būti labai atsargiems, ateityje iš jų bus reikalauja specialaus apmokymo. Be to, asbesto keitimo programa Europoje jau prilyginti namų renovacijos programai. „Kiekviena valstybė turės teisę dalį lėšų, skirtų renovacijai, panaudoti asbesto pakeitimo programai“, – sakė Z. Balčytis. Be to, paraiškų priėmimo procedūros irgi turėtų lengvėti. Informavimas, pasak Z.Balčyčio, čia taip pat yra vienas iš prioritetų.
Tikimasi, kad sumažės onkologinių ligų. Europos Komisija turės sudaryti planą, kaip valstybės narės turės pateikti asbesto šalinimo planus. Ir tai bus prižiūrima. Tačiau dar laukia ir visuomeninių pastatų šiferio stogų keitimo maratonas.

Š½ala sveikatai – nepataisoma

Teigiama, kad įkvėpus asbestą žala būna pastebima po dešimties metų. Europos Parlamento Sveikatos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė sako, kad svarbu surinkti informaciją. „Kol kas nėra aiškių skaičių, aiškumo, susijusio su asbestu. Kai kurios valstybės gal net visai nerenka informacijos, kiek tonų turi asbesto“, – sakė ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl asbesto poveikio kasmet Europos Sąjungoje suserga 20-30 tūkstančių žmonių. Todėl Europos Parlamentas ir priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją dėmesį skirti ir moksliniams tyrimams.
Nes asbesto problema yra svarbi visai Europai, ne tik Lietuvai. Š iferiu dengtų namų daugiau galima rasti Rytų ir Vidurio Europoje, tačiau asbesto galima rasti kitose medžiagose.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: vilija@fm99.lt

Komentarai

komentarai(-ų)