„Europos klubas“: Europai svetimo skausmo nebūna?

Solidarumas – žodis, kurio prasmė aiški ne visiems. Ką darome, kad mūsų kaimynams, o kartu ir mums, būtų geriau?

 

Užėmė ir Europarlamentą

Spalio pradžioje minint Lampedūzos tragedijos metines Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas lankėsi šioje saloje, priklausančioje brussels-kurdish-protestsItalijai. Prie jos krantų prieš metus nuskendo 366 prieglobsčio siekę žmonės. Žūčių pasitaiko ir dabar. M. Schulzas Lampedūzoje susitiko su žuvusiųjų artimaisiais, taip pat pasakė kalbą konferencijoje, skirtoje migracijos krizei Viduržemio jūros regione. Europos Parlamento pirmininkas pabrėžė, kad ES išorės sienų apsauga yra „bendras Europos reikalas“ ir neturi gulti vien tik ant maltiečių, graikų, kipriečių, ispanų ar italų pečių.“ Anot jo, Europa visada buvo imigracijos kontinentas, toks jis liks ir ateityje. O europiečių pareiga padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo.

O tokių pastaruoju metu aplink Europą ar Europoje labai daug ir, regis, artimiausiu metu tikrai nemažės, nes karštųjų taškų irgi nemažėja. Štai antradienį kelios dešimtys kurdų, siekdami atkreipti dėmesį į savo tautiečių padėtį Sirijos Kobanės mieste, užėmė Europos Parlamentą Briuselyje. Apie 50-60 demonstrantų įsiveržė į pastatą ir išbuvo jame kone valandą. Su vidun patekusiais demonstrantais, kurių 4-5 apsauginiai nesugebėjo sulaikyti, pasikalbėjo Europos Parlamento pirmininkas bei kai kurie kiti politikai. Protestai Briuselyje jau tik tąsa. Kurdai, nerandantys kitų būdų sulaukti pagalbos, įsibrovė ir į Olandijos parlamenta, protestavo ir kituose Europos miestuose.

Dėmesys krypsta kitur

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, vien tik šiais metais jau žuvo daugiau kaip 3000 pabėgėlių, mėginusių Viduržemio jūra pasiekti Sirijos_pabegeliaiEuropą. Nuo 2000-ųjų pasaulyje žuvo iš viso apie 40 tūkstančių migrantų, norėjusių pabėgti į kitą šalį. Nelegaliai gabendami pabėgėlius iš Afrikos į Europą ir iš Lotynų į Šiaurės Ameriką, nusikaltėliai, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenims, kasmet uždirba apie 5,6 milijardo eurų. Žinoma, suskaičiuota tik dalis pinigų. Be to kasdien įvyksta siaubingos tragedijos, kai vaikai ir moterys pasitiki nusikaltėliais, turinčiais nugabenti juos į kitas šalis. Daugiausiai žūčių pasitaiko pietiniame Europos pasienyje.

Tačiau ar Šiaurės Europa girdi tai, kas skauda pietinei daliai? Ko vertas Europos solidarumas? Mes pasauliui kalbame apie Ukrainos bėdas ir Rusijos grėsmę, tačiau vis labiau Vakarų dėmesys sukasi į „Islamo valstybę“, Siriją. Bet ar galima dėl to pykti? Anot Europos Parlamento pirmininko patarėjo Arnoldo Pranckevičiaus, suvokimas, kas vyksta kitame kontinento dalyje, yra bendra visų Europos valstybių problema. „Kiekviena valstybė traukia į save vežimą, rūpinasi tik jai svarbiomis problemomis, kaimynystėmis. Tai rodo, kad Europos Sąjungai atėjo laikas viską spręsti bendrai ir vieningai“, – sakė A.Pranckevičius. Svarbu, pasak jo, suprasti, kad tiek konfliktas Ukrainoje, tiek migracijos problemos pietuose yra mums visiems kylantys iššūkiai.“Lietuva, reikalaudama dėmesio mums, turi taip pat rodyti dėmesį ir dalyvavimą bendrose ES politikose“, – žurnalistams Briuselyje sakė europarlamento pirmininko patarėjas.

Pabėgėlių srautai auga

Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Parlamentas turi lygias teises su Taryba sprendžiant imigracijos politikos klausimus. 2013 metais, prašydami tarptautinės apsaugos ES šalyse, kreipėsi virš 435 tūkst. asmenų – trečdaliu daugiau nei užpernai. Daugiausia prieglobsčio prašymų gauta iš Sirijos, Rusijos ir Vakarų Balkanų šalių piliečių. Pagrindinės prieglobstį teikiančios valstybės narės buvo Vokietija, Prancūzija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Tuo tarpu iš pilietinio karo draskomos Sirijos jau pabėgo daugiau kaip 3 milijonai gyventojų, milijonas jų – vien per pastaruosius metus, skelbia Jungtinių Tautų Organizacija, Beje, į šį skaičių neįtraukta šimtai tūkstančių kitų žmonių, kurie taip pat pabėgo iš Sirijos, bet neužsiregistravo kaip pabėgėliai. Konfliktas Sirijoje nuo pats jo pradžios 2011 metų kovą pareikalavo beveik 200 tūkstančių gyvybių. Neskaitant pabėgėlių, pačioje Sirijoje dar 6,5 milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitur. Tai reiškia, kad beveik pusė visų sirų buvo priversti bėgti iš savo namų, o daugiau kaip pusė tokių žmonių yra vaikai.

Lietuvoje – 10 šeimų

Kiek prie problemos sprendimo ir prieglobsčio suteikimo prisidėjo Lietuva? Vasario mėnesį į Lietuvą atskrido 10 šeimų iš Sirijos. 40 sirų krikščionių atvyko Evangelikų liuteronų bažnyčios kvietimu, jie gyvena lietuvių šeimose. Vizas jie gavo metams laiko. Tačiau jie neturi pabėgėlių statuso ir yra tiesiog svečiai, sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Beje, ministerija padėjo atgabenti sirus. O šie atgal turės sugrįžti pasibaigus vizos galiojimui – po metu arba kiek vėliau, jei leidimas svečiuotis bus pratęstas ir krizė Sirijoje nesibaigs.

Rugsėjo 17 d. Seime surengtas viešas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ataskaitos pristatymas „Dėl pabėgėlių integracijos galimybių bei iššūkių Lietuvoje“. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva gauna nedaug prašymų suteikti pabėgėlio statusą. Matyt tai nėra svajonių valstybė. O ir tokie prašymai patenkinami ne visada, taigi pabėgėlio statusas suteikiamas dar mažesniam skaičiui asmenų. Pernai tik 15 asmenų buvo pripažinti pabėgėliais, o 123 buvo suteikta papildoma apsauga. Sąlygos mūsų šalyje irgi ne pačios draugiškiausios jiems: traumuojančios aplinkybės užsieniečių sulaikymo centre, karą primenanti aplinka Ruklos pabėgėlių centre, kur netoliese įsikūrusios karinių mokymų bazės, mažame Ruklos miestelyje patiriama tam tikra izoliacija – tokias problemas minėjo tyrime dalyvavę pabėgėliai.

Bėdos ir su integracija

Problematiška ir integruotis mūsų šalyje, teigia Jungtinių Tautų Vyriausiojo komisaro atstovės Šiaurės Europai pavaduotoja Karolina Lindholm Billing. Pasak jos, pabėgėliai nori atkurti savo gyvenimus naujuose namuose – Lietuvoje, kaip naudingi visuomenės nariai bei mokesčių mokėtojai. Daugelis jų turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo savo šalyse patirties. Jie teigia nenorintys būti priklausomi nuo socialinės paramos siekiant išgyventi. Tačiau patiria didžiulius sunkumus negalėdami panaudoti savo turimas kvalifikacijas ir sugebėjimus Lietuvoje susirandant darbą, būstą, ar siekiant būti priimtiems lygiaverčiais visuomenės nariais. Problema yra ir kalba, ir darbdavių požiūris.

Beje, mes nepriimame ne tik sirų ar albanų. Jungtinių Tautų duomenimis, iš Rytų Ukrainos pabėgo daugiau nei 1 mln. žmonių. Rusijoje yra 814 tūkst. pabėgėlių, Ukrainoje – per 260 tūkst., Baltarusijoje ir Moldovoje – apie 20 tūkstančių ES jų – daugiau nei 4 tūkstančiai, daugiausia Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje. Lietuvoje dabar tokių prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos yra vos 30.

 

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)