„Europos klubas“ – Europos piliečių metai

Europos piliečiai Klausyti „Europos klubas“

Š ie metai paskelbti Europos piliečių metais, tačiau, kaip rodo apklausos, ne visi supranta, kas tai yra, ir kodėl tai svarbu. Nors Europos Sąjungos vertybės ir teisės Lietuvoje jau tampa norma, tačiau kad tai gimė iš pilietybės, žino ne visi.

Ketvirtadalis nėra girdėję

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia nežinantys sąvokos „Europos Sąjungos (ES) pilietis“. Tai atskleidė nauja Eurobarometro apklausa. Š i sąvoka žinoma 79 proc. apklaustųjų, tačiau 24 proc. apie tai nėra girdėję. Tiesa, Lietuva menkai skiriasi nuo Europos vidurkio. Panašūs rezultatai tyrimo metu gauti ir visoje ES: teigiamą variantą pasirinko 81 proc., neigiamą – 19 proc. apklaustųjų.
Mūsų kalbinti Lietuvos gyventojai sako, kad jiems savaime aišku – jei gyveni Europos Sąjungoje, tai ir esi jos pilietis. Tiesa, pasitaikė manančių, kad tai žmogus, kuris apie Europos Sąjungą mąstytų kaip apie tėvynę. Kiti tai susiejo su atviromis sienomis. „Mano vyras dirba užsienyje, tad ir gyvename gerai. Jei dirbtų čia, taip nebūtų“, – sakė viena moteris. Tačiau Eurobarometro apklausos duomenimis, 22 proc. lietuvių nesutinka su teiginiu, kad vienu metu jie yra ir ES, ir Lietuvos piliečiai. Su tuo sutinka trys ketvirtadaliai – 74 proc. – Lietuvos gyventojų.

Prašymo pilietybei nereikia

Beje, 26 proc. lietuvių klaidingai mano, kad norint tapti ES piliečiu, reikia pateikti prašymą. Dalis žmonių – 40 proc. įsitikinę, , jog jei nori, jie gali apsispręsti nebūti ES piliečiais. Kokias teises turi Europos Sąjungos piliečiai, irgi, toli gražu, ne visiems aišku. Du trečdaliai (65 proc.) teigė neinformuoti apie savo kaip ES piliečių teises, o trečdalis (33 proc.) sakė esantys apie tai informuoti. Apklausos rezultatai rodo, kad net esminė piliečio teisė – laisvai judėti kai kam gali būti ir nesuprantama. Tai, kad laisvas žmonių judėjimas ES atneša bendros naudos jų šalies ekonomikai, Lietuvos gyventojai dažniausiai sakė sutinkantys (78 proc.), tačiau pasitaikė ir nesutinkančių – 18 procentų.
O kaip yra iš tiesų: pagal ES teisę, bet kuris asmuo, turintis kurios nors ES šalies pilietybę, automatiškai laikomas ir ES piliečiu. ES pilietybė papildo šalies pilietybę, tačiau jos nepakeičia. Taigi jos negalima atsisakyti neatsisakant savo pilietybės.

Jaunimui – galimybė pasijusti europarlamentaru

Yra manančių, kad tik jaunimas gali labiau įtvirtinti Europos piliečio sąvoką. Europos Parlamentas nuo 2007 metų rengia Euroscola – programą, kuri modeliuoja realaus Europarlamento darbą ir leidžia jaunimui pajusti, kas tai yra. Kaip sako Europos Parlamento informacijos biuro asistentė, programos koordinatorė Natalija Bružienė, jauni žmonės, su kuriais tenka jai bendrauti, yra imlūs tam, kas vyksta Europoje ir aplink juos. „Dauguma iš jų tikrai žino, kas yra Europos Sąjungos pilietybė, ir kad jie yra Europos Sąjungos piliečiai, žino savo teises ir galimybes.
Kasmet 15 Lietuvos mokyklų mokinių turi šansą išvažiuoti į Strasbūrą, tam vyksta konkursai. „16-18 metų mokiniai susirenka iš visos Europos ir tą dieną gyvena kaip europarlamentarai, diskutuoja, siūlo savo rezoliucijas, susitinka su savo šalies europarlamentarais. Be to, jie mokosi ieškoti kompromisų, kas yra labai svarbu“, – sakė N. Bružienė. Susidomėjimas, pasak jos, auga. Jei anksčiau iš apskrities atsirasdavo po 2-3 dalyvaujančias mokyklas, tai dabar šis skaičius jau siekia 10 ar 15.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: vilija@fm99.lt

 

Komentarai

komentarai(-ų)