„Europos klubas“ – Europos žvaigždyne pusmetį labiausiai spindėjusiai Lietuvai komplimentai

Europarlamentarai L.Donskis, Z.Balčytis, EP pirmininko pat.A.Pranckevičius.Europos žvaigždyne pusmetį labiausiai spindėjusiai Lietuvai – komplimentai

Lietuvos pirmininkavimas ES jau finišuoja. Pusmetis su daug veiksmo, žinomais politikos žmonėmis, aukštais svečiais, didelėmis ambicijomis ir dėmesio centre. Apie Lietuvos pirmininkavimo sėkmės ir nesėkmes diskutuojama ne tik mūsų šalyje. Po Rytų partnerystės šalių lyderių susitikimo Vilniuje, aidas Ukrainoje ritasi iki šiol. Ir nepanašu, kad greitu metu jis nuslops.

Ką pavyko padaryti, o ko ne, „Europos klubas“ kalbėjosi su Europos Parlamento nariais Leonidu Donskiu, Zigmantu Balčyčiu bei Europos Parlamento pirmininko patarėju Arnoldu Pranckevičiumi.

Pastebima ir ryški

Europarlamentaras Leonidas Donskis pastebėjo, kad Lietuva, galima sakyti, ėmėsi neįmanomos misijos ir dalykų, kurie Europoje anksčiau aptarinėti tik pusbalsiu. „Rytų partnerystei gyvybės pripildė Lietuvos pirmininkavimas“, – sakė jis. Todėl L.Donskis nesutinka su tais, kurie sako, kad Lietuvos pirmininkavimą ištiko nesėkmė. „Yra atvirkščiai. Lietuvos dėka nukrito kaukės. Pamatėme, kokia yra vadinamoji ES strateginė partnerė Rusija, kuri iš tikro traktuoja Ukrainą kaip savo imperinę įtakos zoną, kas yra absurdas XXI amžiuje“, – sakė L.Donskis. Kita vertus, pasak jo, apsinuogino ir pačios ES problemos. Aiškios, unifikuotos užsienio politikos nebuvimas išryškėjo. Europarlamentaras mano, kad Lietuva buvo gerai pasirengusi ES Tarybos pirmininkavimui, žinojo tikslus, turėjo aiškias ambicijas, jam įspūdį padarė užsienio politikos veiksmai. Ir per šį pusmetį kristalizavosi svarbūs procesai. „Tai, kad Lietuva iškėlė problematiką, ją artikuliavo, sutvarkė darbotvarkę, tai abejonių nekeliantys dalykai. Lietuva, skirtingai nuo kitų šalių, buvo tiek pastebima, tiek ryški, kad sunku įsivaizduoti, kaip panašaus dydžio valstybė sugebėtų dar ką nors nuveikti“, – sakė L.Donskis.

Pasak jo, pavyko daug savų prioritetų įdėti į Vakarų Europos lūpas. Tačiau išryškėjo kita problema – ką daryti Lietuvai, kuri gerai išmano Europos rytus, bet nekalba apie Pietų Europą. „Ispanija, Italija, Graikija mums liko terra incognita“ – įsitikinęs europarlamentaras.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis

xxx

Išryškėjo ir tai, pasak jo, kad Rusija daro pasiūlymus, kurių sunku atsisakyti. Tuo tarpu ES daro pasiūlymus, kuriuos sunku suprasti.

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis mano, jog būtent Lietuvos pirmininkavimo metu atvertos durys Ukrainos demokratijos procesui. „Tai pasiūlymai reformuoti savo ekonomiką, pertvarkyti savo teisinę bazę, kad valdžia po rinkimų pasikeistų taikiu būdu. Tuo tarpu Moldova ir Gruzija pasirodė kaip pasiruošusios valstybės pasirašyti suatrtis, nes praėjo panašų Rusijos spaudimo kelią kaip ir Lietuva“, – sakė jis. Todėl europarlamentaras mano, kad didžiausia Lietuvos pirmininkavimo sėkmė – parafuotos sutartys su šiomis valstybėmis. O Ukrainos pavyzdys parodė, kad toje šalyje valdžia kol kas sako vienaip, o daro kitaip. Ypač šį įspūdį sustiprino specialiųjų pajėgų smurtas prieš beginklius ukrainiečius Maidane.

Z.Balčytis pastebėjo, kaip išsiskyrė Vilniuje šalių tikslai – Moldova ir Gruzija supranta, kokią naudą atneš bevizis režimas, muitų panaikinimas. Tuo tarpu Ukrainos valdžia atvyko išspręsti savo finansinių problemų. Čia išsiskiria, pasak pašnekovo, ir Rusijos bei ES pasiūlymų skirtumai. Jei Rusija siūlo nubraukti skolas, tai Europa – sudėtingą integracijos kelią.

EP specialios misijos koordinatorius A.Pranckevičius

EP specialios misijos koordinatorius A.Pranckevičius

 Ukrainos atsitraukimas – politinės valios trūkumas

Pusantrų metų intensyviai su Europos Parlamento misija į Kijevą vykdavęs A.Pranckevičius, kuris buvo ir misijos koordinatorius, teigė, kad buvo bandoma rasti visus įmanomus būdus kalbėtis ir susikalbėti su Ukrainos valdžia. Jis pastebėjo, kad misijos narys, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasnevskis moka rusų kalba, puikiai supranta ukrainiečių mentalitetą, žino Ukrainos politikus geriau nei savo kišenę. Politinės valios nebuvimą Ukrainoje A.Pranckevičius įvardino kaip svarbiausią priežastį, kodėl nebuvo pasirašyta Asociacijos sutartis Vilniuje. Be to, protu nesuvokiama tai, kad Maidano šturmas Kijeve vyko mieste dar buvo ES Užsienio reikalų įgaliotinė K. Ashton.

Tuo tarpu Rusija paprasčiausiai bijo likti viena. Kaip pastebėjo europarlamentaras L. Donskis, Rusija ir rimbu, ir meduoliu darys viską, kad Ukraina netaptų Vakarų pasaulio dalimi. „Rusija turi savo seną geopolitinę koncepciją, kad be Ukrainos nėra imperijos. Europa negali gyventi stebuklinėje pasakoje. Čia yra realybė ir mes turime grįžti į ją“, – sakė profesorius, kuris nemano, kad vieną dieną Viktoras Janukovičius tapo panašiu į Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką. „To neleis padaryti Ukrainos tauta, kuri yra pajutusi laisvės skonį“, – sakė jis. O šalies prezidentas, pasak pašnekovo, vėl išsikasė pats sau duobę.

Tuo tarpu Vakarų Europai reiktų daugiau įsijungti į Ukrainos integraciją, daugiau solidarumo. Čia Europos Parlamento pirmininko patarėjas A.Pranckevičius pastebėjo, kad Vilniaus susitikimą galima vadinti sėkmingu ir todėl, kad čia Europos lyderiai pagaliau pamatė, kas yra V.Janukovičius, ir su kuo turime reikalą.

Jaunatviškas Lietuvos veržlumas

Z. Balčytis pastebėjo, kad per šį pusmetį buvo padaryta daug nematomų dalykų, suderėta dėl ilgalaikio ES biudžeto, Tabako direktyva išjudinta iš mirties taško, susitarta su ES šalimis, kad būtų apmokėtos sąskaitos iš praeities. Būtent Lietuva, pasak jo, įtikino kitas šalis, kad trūkstamus pinigus reikia rasti ir padengti susidariusius neapmokėjimus. Taip pat patvirtinta daug ES svarbių programų, bendra žemės ūkio reforma, viešųjų pirkimų liberalizavimas taip pat buvo Lietuvos darbotvarkėje.

O ką buvo galima daugiau padaryti? Čia kalbinti pašnekovai mažai ką turėjo pasakyti. Jaunatviškas Lietuvos veržlumas ėmė viršų. Kaip pastebėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas A. Pranckevičius, kai kurie Europos politikai jautė, kad Lietuva kai kur daro per daug ar net peržengė savo kompetencijos ribas. „Bet visi suprato, kad tai ne dėl piktos valios ar blogų kėslų, bet dėl to, kad Lietuva taip entuziastingai ėmėsi šio darbo“, – teigė jis ir pridūrė, kad mūsų šaliai teko du tris kartus daugiau namų darbų nei bet kuriai kitai pirmininkaujančiai šaliai.

Darbas pačioje Lietuvoje irgi paliko įspūdį, ypač pagyvėjusi diskusija europiniais klausimais, sakė pašnekovas. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė daugiau temų, susijusių su europine tema, o keli tūkstančiai specialistų turės neįkainojamos patirties rengti tokio lygio renginius. Z. Balčytis išskyrė tai, kad pavyko visi susitikimai, renginiai, nesklandumų nebūta. A. Pranckevičius teigė girdėjęs komplimentų, kad tai buvo vienas sėkmingiausių pirmininkavimų šiuolaikinės Europos istorijoje.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

 

Komentarai

komentarai(-ų)