„Europos klubas“ – eurui beldžiantis į duris baimės neišnyksta

Eurui beldžiantis į duris baimės neišnyksta

Lietuva ruošiasi euro įvedimui. Tačiau diskusijos nesibaigia: ar bendra Europos valiuta paskatins investicijas Lietuvoje, padidins mūsų šalies patikimumą, ar išaugins kainas ir dar teks apmokėti kitų šalių bankų skolas gelbstint juos nuo kracho?

Eurai 2jpegParlamentas tik priminė apklausas

Europos Parlamento Ekonomikos komitetui šią savaitę buvo pristatytas Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą.  Lietuvos galimybes pristatė Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas

Šio komiteto teigiama ataskaita leidžia pradėti bendros valiutos įvedimo Lietuvoje procedūras. Mūsų šalies premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad neigiama nuomonė apie eurą Lietuvoje nesutrukdys Lietuvai įsivesti eurą. Jo nuomone, jei kalbama pozityviai, išaiškinama paprastai ir suprantamai, abejonės būna greitai išsklaidytos.

Europos Parlamento komitetas teigiamai įvertino Lietuvos galimybes prisijungti prie euro zonos. Komitetas pažymėjo, kad Lietuvos finansinė sistema yra likvidi, o neveiksnių paskolų dalis mažėja. Tačiau komitetas nepraleido pro pirštus fakto, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų nepritaria euro įvedimui, ir dėl to apgailestavo.

Likus mažiau nei metams iki euro įvedimo, premjeras ir visa valdančioji daugumą pritilo kalbėdami apie naujus mokesčius ar esamų didinimą. Tokie žingsniai būtų rizikingi.

Finansų ministras R. Šadžius

Finansų ministras R. Šadžius

„Europos klubui“ Finansų ministras R.Šadžius teigė, kad jam buvo įdomu sužinoti, kad visų politinių pakraipų europarlamentarai palaikė Lietuvos siekį jungtis prie euro zonos. „Tai sukurs geresnes sąlygas Lietuvos ekonominei plėtrai ir kad ją pajustų visi žmonės“, – neabejoja ministras. ES suinteresuota, kad visi Europos pakraščiai augtų sklandžiai, ir kad šalių ekonomika stiprėtų.

R.Šadžius pastebėjo, kad ES tebekritikuoja Lietuvą, jog mūsų šalis per mažai surenka lėšų į biudžetą. O prie to labiausiai prisideda šešėlinė ekonomika.

Finansų ministras užtikrino, kad vyksta diskusijos dėl mokesčių, ir tai yra normalu, nes būtų dar blogiau jei jie atsirastų per naktį prieš tai nieko nediskutuojant.

 Drausmė liks ta pati

O kaip ministras mato Lietuvos ateitį po euro? Finansinė drausmė turi būti visą laiką, sako ministras. Taip jis atsako tiems, kurie mano, kad po euro įvedimo Lietuvoje kainų suvaldymo politika bus atpalaiduota, nes infliacijos kontrolė jau nebus tokia labai svarbi. Bent jau iki leistino lygio. Pasak ministro, infliacija po euro įvedimo neturėtų padidėti. „Nebent labai nežymiai, dviem dešimtosiomis procentinio punkto“, – mano R.Šadžius. Vien dėl euro įvedimo kainos nekils, sakė jis. Tačiau būsimos kainos priklausys nuo išorės sąlygų, o Lietuvoje bus galima tikėtis didesnio užsienių investicijų pritraukimo, o tai daugiau darbo vietų ir daugiau įplaukų į biužetą. „Euro įvedimas turėtų būtų pakankamai stiprus postūmis mūsų ekonominei plėtrai“, – viliasi Finansų ministras.

Kontrolės mechanizmai tikrai bus, kad pinigų pakeitimo dieną verslininkai negalėtų pasipelnyti perskaičiuodami kainas, bus tam tikra priežiūra. Pavyzdžiui, prieš euro įvedimą visų produktų kainos parduotuvėse bus skelbiamos dviem valiutomis: litais ir eurais. Šešis mėnesius ir po euro įvedimo. Tai garantija nuo verslininkų piktnaudžiavimų, mano R.Šadžius.

„Tačiau pats geriausias kainų kontrolierius yra pirkėjas“, – įsitikinęs ministras.

Lietuva, stodama į euro zoną, prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus, pavyzdžiui, reikės sumokėti į Europos stabilumo mechanizmą, apie milijardą litų per penkerius metus. Teks prisidėti ir suteikiant euro zonos šalių paskolas valstybėms, ištiktoms finansinių sunkumų. Tačiau ministras pabrėžė, kad tie pinigai yra skolinami, o ne dovanojami.

 Baimės visur panašios

Lietuvos banko vadovas  V. Vasilaiuskas

Lietuvos banko vadovas V. Vasilaiuskas

 Didžiausia žmonių baimė dėl euro – kils kainos. Prieš septynerius metus, kai Lietuva nesėkmingai bandė įstoti į euro zoną, koją „pakišo“ ne tik dešimtosios reikalaujamo procento dalys, bet ir tvarumas – Briuselis numatė, kad infliacija nebus suvaldyta. Taip ir atsitiko – kainos smarkiai pradėjo kilti dar tais pačias metais. Tačiau dabar, kaip teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, situacija jau yra kitokia. Šiuo metu visi ekonominiai parametrai struktūriškai yra pagrįsti, o infliacijos prognozės yra teigiamos Lietuvai. „Viskas yra dviejų procentų ribose, o tai yra tvaru“, – sakė V.Vasiliauskas.

O kaip bus sukontroliuotos kainos? V.Vasiliauskas sako, kad dvigubas kainų skelbimas dviem valiutomis, taip pat memorandumas, kuriuo įsipareigojama nepasinaudoti euro įvedimo sumetimais kelti kainas bei kontrolės mechanizmas, kurį taikys visuomeninės bei valstybinės vartotojų teisių organizacijos.

Centrinių bankų vaidmuo kitose Baltijos šalyse įvedant eurą svarbiausias buvo užtikrinant logistines priemones, pavyzdžiui, sklandžiai pristatyti eurus, pasakojo V.Vasiliauskas. Beje, Lietuvos atstovai konsultuojasi su Latvijos specialistais šiais klausimais.

Išliks ir Vytis

„Pripratimas prie naujos valiutos bus sklandus“, – mano Centrinio banko vadovas. Netgi Vytis išliks ant euro monetų, tik metai bus kiti – 2015. Nors skeptikų netrūksta: lapkritį „Eurobarometro“ atlikta apklausa parodė, kad eurui Lietuvoje pritaria 40 procentų gyventojų, tačiau 49 proc. tam nepritaria. Likusi dalis kol kas neapsisprendžia.

Panaši situacija buvo Estijoje ir Latvijoje. Tai natūrali reakcija, sako Vitas Vasiliauskas, nes šalyse, perėjusiose tiek daug pinigų reformų, žmonės atsargiai žiūri į naujoves piniginėse.

Lietuvos banko vadovas sako, kad ir po euro įvedimo valstybėje niekas neturėtų keistis, o biudžeto planuotojai ir rinkėjai turės laikytis tų pačių taupumo taisyklių kaip ir prie lito.

Kas laukia Lietuvos netolimoje ateityje? Pasak Finansų ministro R.Šadžiaus, jau birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas viešai pristatys Konvergencijos ataskaitą, kurioje bus įvertinta, ar Lietuva atitinka aukštus reikalavimus valstybei, siekiančiai tapti euro zonos nare. Galutinis sprendimas bus paskelbtas liepą. Europos Parlamentas teiks savo išvadą, kuri bus rekomendacinio pobūdžio.

 Privalumų yra daug, bet bus ir sumaišties

Verslininkas G. Jegelevičius

Verslininkas G. Jegelevičius

O kas laukia verslo? Pirmiausia, verslas atsilaisvins nuo valiutos keitimo kaštų, išaugs pasitikėjimas. O keliaujantiems – mažiau problemų bent jau Europoje. Lietuvos verslas jau diversifikavęs savo veiklas, tačiau pusę eksporto vis dar orientuota į Rytus, tarp jų ir Rusiją. Alytaus rajone jau 14 metų veikiančios bendrovės „Jundos stalių gaminiai“ vadovas Gediminas Jegelevičius pasakojo, kas verslininkams reikės nebent psichologiškai priprasti ir mintinai suskaičiuoti kursą. Verslininkas dirba su Rytų rinkomis, tačiau sutartis sudaro eurais. Sudėtingiau bus toms įmonėms, kurių partneriai nenori atsiskaityti eurais. Alytaus rajono verslininkui jau seniai pavyko įtikinti savo pirkėjus atsiskaityti šia valiuta, nors šie ir bandė prašyti pereiti į kitą valiutą.

Taip pat atsiskaito ir rusai, tačiau dabar jau jaučiamas sąstingis, nes rublio kursas per pastarąją Rusijos – Ukrainos krizę smuko, tai paranku vietos gamintojams, tačiau silpnina importuotojus, o rusams eurais perkamos prekės tampa per brangios. Dar vienos stambios lietuvių rinkos – Kazachstano tengė irgi buvo devalvuota, ir tai pajuto Lietuvos verslininkai.

Tuo tarpu pačioje Lietuvoje bus sunku pagyvenusiems žmonės suskaičiuoti naujus pinigus, ypač smulkias monetas, prognozuoja G. Jegelevičius. „Aš manau, kad pradžioje sumaišties prekybos taškuose bus daug, nes nemokančių skaičiuoti ir atpažinti piniginio vieneto bus didelis procentas“, – mano jis. Tuo metu kainų kilimo jis neprognozuoja – jos jau pakeltos, sakė verslininkas, tad piktnaudžiavimų neturėtų būti. Tiesa, apvalinant kainas, pavyzdžiui, autobusų bilietus, bus neišvengta problemų, nes grąža bus dar smulkesnė nei dabar.

 „Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)