„Europos klubas“ – įsivedant eurą pravers ir latvių pamokos

Įsivedant eurą pravers ir latvių pamokos

Lietuva nedažnai ima pavyzdį iš kaimynų latvių. Tačiau šiais metais tai tiesiog privalu. Mūsų kaimynė, įsivesdama eurą, susidūrė su keletu išbandymu: per didelės kupiūros bankomatuose, pakilo kainos smulkiuose prekybos taškuose, dalis nepatenkintų žmonių.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis

Smulkieji mūsų šalies prekybininkai žada pirmomis kitų metų dienomis neatverti parduotuvių durų – Latvijos pavyzdys parodė, kad žmonės į parduotuves traukė tiesiog išsikeisti pinigus, o tai labai apsunkino prekiautojų darbą.

Latvijos pamokas žada išmokti bankininkai, už euro įvedimą atsakingi pareigūnai. Bet ar pasiseks nekartoti kaimynų klaidų? Grynųjų pinigų mūsų šalyje kur kas daugiau nei buvo Latvijoje euro įvedimo išvakarėse, bankų filialų veikla kaimyninėje šalyje labiau išvystyta, o Lietuvos regionuose kai kur nėra net skyrių.

 Valstybėms teks pasiaiškinti

ES šalys turi dėti daugiau pastangų, kad įgyvendintų savo ekonominės politikos reformų pažadus namuose, ir ypač eurozonoje, ragina Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

Kaip teigia europarlamentarai, šalys pilnai įgyvendino vos dešimtadalį Europos Komisijos rekomendacijų, vadinamų Europos semestru. Beveik pusėje nėra jokios arba padaryta labai maža pažanga.

Todėl kitą savaitę Strasbūre Europos Parlamentas diskutuos apie menkas šalių pastangas ir reikalaus, kad Komisija pateiktų ketvirtines ataskaitas Parlamentui, kaip šalys įgyvendina rekomendacijas.

Jie taip pat kviečia nedrausmingų valstybių narių atstovus atvykti į Parlamentą pasiaiškinti. Europarlamentarai nori išgirsti ir Eurogrupės pirmininko vertinimą apie nacionalinių biudžetų planus kitiems metams. Šis vertinimas turėtų jau netrukus pasirodyti.

Beje, pernai buvo pirmas kartas, kai Europos Komisja tikrino ir vertino eurozonos šalių biudžetus. Lietuvos, jau po poros mėnesių prisijungsiančios prie eurozonos, biudžetas taip pat bus peržiūrimas ir vertinamas. Tiesa, kai kurios šalys tam priešinasi, ypač tos, kurios išlaidauja ne pagal savo galimybes. Lietuva turi nedidelį biudžeto deficitą, bet priskiriama prie drausmingųjų valstybių. Nors pagundų daugiau skolintis visada yra.

 Stojame palankesniu metu

Bet dabar pažvelkime į artimiausius kaimynus – kaip sekasi latviams gyventi su euru ir ko galime pasimokyti iš jų klaidų. „Europos Klubas“ kalbino Lietuvos ambasadorių Latvijoje Ričardą Degutį.

Pasak jo, latvių pavyzdys parodė, kad turime skirti daugiau laiko darbui su visuomene. „Kad ji pasiruoštų ir priimtų eurą. Kad visuomenė vėliau nesusidurtų su psichologinėmis kliūtimis ir klausimais“, – sakė ambasadorius.

Vis tik lietuvių startinė pozicija, R.Degučio manymu, geresnė, nes į eurozoną stojame palankesniu momentu. „Todėl ir palaikymo procentas mūsų visuomenėje yra aukštesnis nei Latvijoje buvo“, – sakė jis.

Tačiau velnias slypi detalėse. Mūsų šalies įmonės privalės turėtų apyvartinių lėšų prieš įvedant eurą. Bankomatuose turės būti smulkesnės kupiūros.

Ambasadorius Latvijoje pastebėjo, kad mūsų šalyje per ketvirtį amžiaus euro įvedimas bus jau ketvirta pinigų reforma. „Tai, kad dabar gyvename tokį periodą istorijoje, reikia tikrai džiaugtis“, – neabejoja R.Degutis.

Pasižadėjo nekelti kainų ne visi

Lietuvos įmonės, kaip ir Latvijos, šiuo metu pasirašinėja Geros valios memorandumą, kuriuo pasižada nepiktnaudžiauti kainomis įvedant eurą. Tiesa, Latvijoje po šiuo pažadu pasirašė gana nedidelė grupė – apie 40 procentų verslininkų. Lietuviai, regis, entuziastingiau raito parašus po Memorandumu.

Latvijoje institucijos, kaip ir dabar Lietuvoje, vykdė kainų monitoringą. Tačiau ir pavieniai gyventojai akylai stebėjo, ar prekybininkai nepiktnaudžiauja perskaičiuodami kainas. „Buvo daug atvejų, kai žmonės pranešdavo, kad yra ne visiškai sąžiningas žaidimas kainomis. Ir tai buvo ir prieš euro įvedimą, ir po įvedimo“, – pasakojo ambasadorius. Tačiau jis pripažino, kad būna objektyvių priežasčių, kai kainos kyla, tačiau pasitaiko, kai verslas pasinaudoja situacija.

Kainos dėl euro įvedimo Latvijoje pakilo tik smulkiose įmonėse, sakė ambasadorius. Kainos ūgtelėjo nedidelėse kavinėse, paslaugų versle, pavyzdžiui, kirpyklose.

Tačiau kainos išaugo ne per vieną naktį, sako pašnekovas. Produktai ir paslaugos brango per tam tikrą laikotarpį.

Eurozonoje pragyvenimo lygis ir kainos aukštesnės, tad tai gerąja prasme temps ir Lietuvą į viršų. Tačiau augs ir kainos, o kartu ir atlyginimai, mano R.Degutis. Beje, Latvijoje atlyginimai auga, nors šalis su euru gyvena dar neilgai – beveik dešimt mėnesių. Dar greičiau algos išaugo Estijoje, kuri anksčiausiai tarp Baltijos valstybių prisijungė prie eurozonos.

Beje, amasadorius pasakojo, kad į Latviją atėjo nemaži pinigai, kai šalis leido investuotojams į nekilnojamąjį turtą pasilikti ir keliauti po Šengeno zoną. Per keturis metus jie sulaukė 870 milijonų eurų investicijų – dažniausiai tie pinigai būna atėję iš Rusijos.

Lietuvoje palaikymas didesnis

Lietuvos ambasadorius Latvijoje R.Degutis prisimena, su kokiomis problemomis buvo susidurta pirmomis euro įvedimo dienomis. Pavyzdžiui, bankomatuose buvo didelės euro kupiūros. Todėl parduotuvės pritrūko grąžos, nes žmonės paprasčiausiai stengėsi išsikesti didelio nominalo pinigus. „Čia ko gero apie tai buvo nepagalvota“, – mano ambasadorius.

Nepaisant to, eurą palaikančių Latvijos gyventojų daugėja, nors pradžioje tokių tebuvo tik dešimtadalis. Dabar eurą kaimyninėje šalyje palaiko jau 40 procentų gyventojų. Lietuvoje eurą palaiko kur kas daugiau žmonių. „Pagyvenus su euru palaikymas euro didėja. Manau, kad tokios pačios tendencijos bus ir pas mus“, – įsitikinęs ambasadorius.

Lietuviai turėtų pasimokyti iš kai kurios latvių patirties. Pavyzdžiui, mažos parduotuvės taip pat turėjo būti pasiruošusios turėti dvi valiutas pradžioje, tad reikėjo ir didesnių apyvartinių lėšų. Tad bankai, pašnekovo manymu, turėtų išduoti pakankamai lėšų smulkiesiems prekeiviams, kad šie susitvarkytų su galimomis problemomis.

Naujausiais “Eurobarometro” duomenimis, 51 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad šalis tinkamai pasirengusi euro įvedimui, 9 iš 10 apklaustųjų teigė sugebėsiantys prisitaikyti prie naujos valiutos. Lito pakeitimą vieninga Europos Sąjungos valiuta šiuo metu palaiko 47 proc. piliečių, nepritariančių yra 49 proc. Tad lemtingojo 50 procentų vis dar neperžengėme.

89 proc. apklaustųjų būgštauja, kad euro įvedimas sukels kainų didėjimą, 76 proc. respondentų susirūpinę, jog valiutų keitimosi laikotarpiu prekybininkai gali sukčiauti nustatant prekių ir paslaugų kainas.

„Europos klubas“ – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)