Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rusijos reikalavimas išduoti nuo sovietinės armijos pasislėpusius jaunuolius. Estijos žvalgybininko pagrobimas iš valstybės teritorijos – įvykiai, kurie pažadino mintį, kad Baltijos šalims reikia būti ypač budrioms.
Tačiau kaip į tai reaguoti? Ar tai provokacija ar su agresija nesusiję veiksmai?
Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė sulaukusi Rusijos teisinės pagalbos prašymo dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietų armijoje. Tai yra bandymas žmones įbauginti, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau patariama kol kas susilaikyti nuo kelionių į NVS šalis tiems, kurie kažkada sėkmingai pasislėpė nuo tarnavimo okupantų kariuomenėje. Kaip „Europos klubui“ sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tokie Rusijos veiksmai yra visiškas absurdas. Bet nekreipti dėmesio į tai irgi negalima. „Tai negeranoriškas gestas. Prikėlimas, to kas seniai numirę. Išspręsime tą problemą“, – sakė jis. Pasak jo, visko galima tikėtis, tačiau pavojaus varpais skambinti nereikia. Tie vyrai turėtų būti budrūs, tad tiems, kuriems iškeltos bylos, nevertėtų važiuoti į Rusiją ar Baltarusiją. Tokių jaunuolių prieš daugiau nei 20 metų buvo daugiau nei pusantro tūkstančio.
Europarlamentaras, buvęs Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas Rusijos veiksmus pagrobus Estijos pilietį ir reikalaujant išduoti pasislėpusius šauktinius vadina tiesioginiu puolimu. „Tai yra pasirengimas. Mums reikia būti labai atidiems. Nusitaikyti gali į bet ką – į pareigūnus, į niekuo dėtus žmones, į Malaizijos lėktuvą“, – sakė A.Saudargas.
Viešoje erdvėje svarstyta, kad Rusija taip reaguoja į Sausio 13-osios bylą, kai persekiojami arba sulaikyti už žmonių žudynes atsakingi tuometiniai kariškiai. „Jie eina į puolimą, o ne į gynybą“, – sakė jis. Todėl Rusijos neprognozuojami veiksmai dar kartą įrodo, kokios svarbios turėtų būti NATO bazės arba vadavietės mūsų šalyje. „Svarbu, kad pasipriešinimas būtų operatyvus. Tai yra pagrindinė atgrasa“, sako europarlamentaras.
Tuo tarpu politologas Marius Laurinavčius mano, kad nors Rusija ir kelia grėsmę, tačiau jokio didelio generalinio plano, kuris apimtų esto pagrobimą ir prašymą išduoti mūsų šalies piliečius, nėra. Pasak jo, minėtos istorijos yra miglotos, tad skubėti jas vertinti kaip provokaciją neverta. „Reikia pabandyti išsiaiškinti, ar tie įvykiai yra susiję su mūsų galvose susikuriančiu didžiuoju planu. Mano galva, Estijos įvykis nesusijęs, jis gali būti susijęs su Rusijos ir Estijos šnipų žaidimais, kas labai įmanoma“, – teigė jis. Informacija iš Estijos rodo, kad istorija nesusijusi su NATO ar Ukraina. Gali būti, kad priežastys visai kitokios. Kalbant apie Lietuvos atvejį, analitikas atkreipė dėmesį, kad prašymas išduoti Lietuvos gyventoją gautas prieš porą mėnesių, o ne dabar, be to, kalbama tik apie vieną žmogų, o ne visus, kurie slapstėsi. „Būtų įdomu sužinoti, kas tas žmogus ir kaip jis pats susijęs su Rusija. Ar jis nesusijęs su komercija? Rusai mėgsta ištraukti tokias kortas. Lietuvoje panašių atvejų su prašymais išduoti vieną ar kitą asmenį buvo keliolika. Tokius dalykus Rusija paprastai ištraukia tada, kai jiems reikia spręsti kokias nors asmenines problemas su kuo nors, pavyzdžiui, atimti ką nors iš kokio verslininko, ar nevykdo kokio nors reikalavimo“, – apibendrino M.Laurinavičius. O tai inspiruoja žmonės Rusijoje, turintys gerų ryšių ir norintys suvesti sąskaitas. Tuomet archyve surandama informacija, kuri gali „pakabinti žmones“.
Tačiau M.Laurinavičius nemano, kad valdžios perspėjimai tokiems žmonėms nevažiuoti į Rusiją neturi pagrindo.
„Europos klubas” – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
