Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Jaunimo nedarbas ėmė mažėti startavus naujai programai
Alytaus teritorinėje darbo biržoje – džiugios naujienos. Tik pradėjus įgyvendinti ES programą, pradėjo mažėti jaunų žmonių nedarbas. Programa tam ir skirta – kovoti su vis dar dideliu jaunimo nedarbu visoje ES. Projektas tik startavo, o vaisiai jau matomi šiandien.
Parama teko ir Lietuvai
Europos Sąjungoje šiuo metu daugiau nei 5 milijonai jaunuolių negali gauti darbo. Pernai, tvirtinant septynerių metų ES biudžetą, su didele pompa buvo patvirtinta Jaunimo garantijų iniciatyva, kuri leido skirti 6 milijardus eurų būtent jaunimo problemoms darbo rinkoje spręsti. Didžiausias lėšas ir visą dėmesį siūloma skirti būtent šiais ir kitais metais.
Kaip sekasi ir kas vyksta mažinant jaunimo nedarbą? Europos Parlamento nariai, praėjusią sesiją susirinkę Strasbūre, bandė tai ir išsiaiškinti.
Beje, „Jaunimo garantijų“ iniciatyva skirta ne visoms šalims, o tik labiausiai probleminėms, kur jaunimo nedarbas buvo didžiausias. Į tokių šalių sąrašą patenka Lietuva.
Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras iš Vengrijos László Andor Europarlamente vykusioje diskusijoje sakė, jog svarbiausia yra tai, kad ši programa reikalauja struktūrinių reformų. Komisaras pristatė „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimo rezultatus šiais metais.
„Tai yra viena iš ambicingiausių reformų, kurias mes pasiūlėme“, – sakė vengras Iniciatyva paremta geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie buvo stebimi Austrijoje ir Suomijoje.
Struktūrinių reformų paketas numato keisti švietimo, profesinio rengimo ir darbo rinkos sistemas „kad būtų galima pagerinti jaunuolių perėjimą nuo švietimo sistemos iki darbo“.
Eurozonoje rezultatai geresni nei kitur
Valstybės narės jau parengė išsamius šios iniciatyvos įgyvendinimo planus. Nuo to laiko parengė naujus įstatymus, taip pat patobulino Viešąsias įdarbinimo įstaigas. Eurokomisaro teigimu, iniciatyva jau duoda gerų rezultatų. Nes tam skiriamos ir nemažos lėšos. Valstybės narės jas gauna per avansinius mokėjimus.
Iki šiol gautos 34 veiklos programos, iš jų 26 bus patvirtintos dar šiais metais. Taigi daugiau nei šeši milijardai eurų bus skirti dar šiais metais. Be to, dar keturi milijardai eurų bus pritraukti iš Europos Socialinio fondo. „Taigi valstybės narės šiuo metu turi dešimt milijardų eurų tam, kad galėtų paremti jaunimo galimybes įsidarbinti“, – sakė vengras. Beje, kai kurios valstybės narės jau pareiškė pasinaudojusios galimybe jau pradėti programas nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos.
Komisaras priminė ir tai, jog eurozonoje rezultatai geresni nei kitoje ES dalyje.
„Jaunimo garantijų“ iniciatyva siekiama užtikrinti, kad jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę praėjus ne daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo jų nedarbo pradžios arba nuo studijų baigimo.
Spaudžia valstybes naudoti lėšas
Ir nors socialinė politika yra valstybių narių rankose, tačiau bendraeuropinė iniciatyva skirta joms padėti. Kaip sakė Europos Parlamento narė, dirbanti Užimtumo ir Socialinių reikalų komitete Vilija Blinkevičiūtė, diskusija surengta siekiant suaktyvinti ES šalis naudotis galimybėmis.
„Mes jau antrą sesiją iš eilės diskutavome dėl jaunimo užimtumo. Mūsų tikslas buvo suaktyvinti valstybes nares, kad jos parengtų savo namų darbus su konkrečiomis priemonėmis. Ir kad imtų lėšas, numatytas europiniuose fonduose, ir sukooperuotų nacionalines lėšas. Nes tie duomenys, kuriuos teikia Europos Komisija arba „Eurostatas“, rodo, kad situacija nesikeičia į gerą pusę tiek, kiek mes norėtumėme“, – „Europos klubui“ sakė V.Blinkevičiūtė.
Pasak jos, startuojant naujajam Europos Parlamentui, valstybės narės turėtų matyti, kad jaunimo užimtumas, darbo vietos yra prioritetas. Taigi iniciatyva yra tam tikras spaudimas valstybėms narėms greičiau imtis veiksmų. Kai kurios valstybės pernelyg ilgai rengė priemones, konsultavosi, tačiau jaunimo nedarbo problemos liko tos pačios, o užimtumas menkai tepasikeitė. „Rezultato kaip nėra taip nėra“, – neslėpė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė.
Į papildomas ES lėšas pretenduoja 20 šalių, turinčių bent vieną regioną, kur jaunimo nedarbas didesnis nei 25 proc.
Nors Lietuvos jaunimo nedarbas yra pakankamai didelis, bendrame Europos kontekste mūsų šalis pagal šį rodiklį atrodo gana gerai, praėjusią savaitę sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anot jos, nuo 2010 metų jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo net apie 16 procentų. Dabar jis siekia 19 proc., kai tuo metu Europos Sąjungoje vidurkis yra per 23 proc., o, pavyzdžiui, Italijoje net 44 proc. jaunimo neturi darbo.
Praėjusią savaitę Milane buvo surengtas ES aukšto lygio susitikimas, kuriame ES šalių vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministrai, darbuotojų ir darbdavių atstovai tarėsi, kaip didinti užimtumą, skatinti jaunimo verslumą, spartinti priimtų priemonių kovai su nedarbu įgyvendinimą. Pernai tokie susitikimai vyko Berlyne ir Paryžiuje.
Nedarbas ėmė mažėti
Žiūrint konkrečiau, Lietuvos darbo biržos duomenų registre spalio 1 dieną buvo 152 tūkstančiai bedarbių – o tai 10 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šalyje per mėnesį smuktelėjo nuo 8,9 proc. iki 8,4 proc. Jaunų bedarbių iki 29 metų amžiaus buvo registruota 28,8 tūkstančiai. O tai yra 1,5 tūkstančio mažiau nei prieš mėnesį ir per 13 tūkstančių mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jaunimas sudaro 18,9 proc. visų bedarbių. Kaip ir visoje ES, jaunimo nedarbas Lietuvoje dvigubai didesnis nei bendrasis nedarbas.
Tačiau priemonės, kurių imtasi mažinant nedarbą, veikia. Tai sako ir Alytaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Erika Karalaitienė. Ji pripažino, kad šiais metais, palyginti su pernai, jaunimo nedarbas tikrai sumažėjo. Pavyzdžiui, Alytaus teritorinėje darbo biržoje spalio 1 dieną buvo užsiregistravęs 1361 jaunuolis. Būtent šiam ratui žmonių buvo taikomos minėtos „Jaunimo garantijos“. Iš šio skaičiaus žmonių 376 jaunuoliai yra su aukštuoju išsilavinimu. Su profesiniu išsilavinimu – 526. Absolventų – 280. “Tai tikrai mažėjanti tendencija“, – tikino E. Karalaitienė. Bet vis dar nemažai nekvalifikuotų jaunuolių, ieškančių darbo, tokių yra 458.
Tačiau per ketvirtį buvo integruota į darbo rinką 670 jaunuolių. „Jaunimo garantijos“ iš tiesų veikia, o tų projektų atsiranda vis daugiau“, – sakė Alytaus teritorinės darbo biržos atstovė.
Daugiausiai pavyko įdarbinti jaunuolių subsidijuojant ir viešiesiems darbams. Pasak darbo rinkos specialistės, svarbu, jog problema būtų pripažinta. „Labai svarbu, kad valstybė atsisuko ir viešai pripažino šią problemą. Jaunimo nedarbas valstybei tiek dabar, tiek ateityje kainuos daug daugiau negu dabar kainuoja šie iniciatyvos projektai. E. Karalaitienė taip pat pastebėjo, jog labai svarbu, kai tokie projektai vykdomi visos ES mastu. „Jauno garantijų“ iniciatyva taikytina bent iki 2020 metų, tad pašnekovė neabejoja, jog naudos bus daug iš to. Nors projekto vykdymui nesuėjo nei metai, bet jau Alytaus mastu rezultatai yra matomi.
O dalis programų dar nestartavo.
Lietuvoje rugsėjį buvo daugiau nei 83 tūkstančiai niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių. Darbo vietų mūsų šalyje taip pat yra, o darbdaviai nuolat kalba apie darbuotojų trūkumą. Tačiau šie du taškai niekaip nesusieina. Anot darbo rinkos specialistų, dalis jaunų žmonių neadekvačiai vertina savo sugebėjimus ir tikisi kur kas didesnio atlyginimo nei darbdaviai siūlo pradedančiajam darbuotojui. Taip pat ir darbdaviai nepatikliai žiūri į jokios darbo patirties neturinčius pretendentus. Anot specialistų, Lietuva pirmauja Europoje pagal baigusiųjų aukštąjį mokslą procentą, tačiau pagal ekonominius rodiklius „velkamės“ uodegoje. Didžiausia bėda yra ta, kad jaunimas dirba neproduktyviai ir neduoda laukiamų rezultatų, o kai kurie neslepia svajojantys susirasti nesunkų, nevarginantį darbą bei gauti už jį solidų atlyginimą. Yra ir tokia nuomonė, kaltinančiu pačius bedarbius jaunuolius.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį 10.10 val.
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
